„Kai iš Vilniaus atvažiavome į nusikaltimo vietą Kaune, tuomečio policijos generalinio komisaro Visvaldo Račkausko paklausiau, ar jie ieško D. Kedžio, bet jis pasakė, kad gali būti ir daugiau įtariamųjų, nebūtinai jis tai padarė. Bet kai paklausiau, ar jie žino daugiau pavardžių, man buvo atsakyta, kad nežinoma, todėl pasakiau, jog ieškotų D. Kedžio“, – pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė G. Jasaitis.
Gintaras Jasaitis

Šiuo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru dirbantis G. Jasaitis liudijo garsioje Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų byloje dėl žudynių Kaune.

Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.

Į pirmadienio posėdį teismas iškvietė ne tik G. Jasaitį, bet ir vadinamąją pedofilijos bylą tyrusį prokurorą Ramūną Šileiką, buvusį prokurorą Aidą Mažeiką.

Prisipažino manęs, jog D.Kedys yra pedofilas

G. Jasaitis teisme neslėpė, kad apie garsiąją pedofilijos bylą 2009-aisiais pirmą kartą išgirdo tik prieš teisėjo J. Furmanavičiaus ir Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymą – dalyvavo viename Generalinės prokuratūros pasitarime.

„Tada man buvo kilusi mintis, kad D. Kedys ir yra tas pedofilas, nes jis filmavo mergaitę, bet tame pasitarime sužinojau, jog jis yra nukentėjusysis“, – sakė jis.

Prokuroras tvirtino, kad daugiau apie visą šalį sukrėtusią istoriją sužinojo tik po J. Furmanavičiaus nužudymo.

„Atėjęs į darbą internete pamačiau, kad nušautas J. Furmanavičius, susisiekiau su generalinio prokuroro pavaduotoju Vytautu Barkausku, nes jis tą dieną pavadavo Algimantą Valantiną, ir su juo suderinome, kad aš ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka nuvažiuosime į Kauną, pasižiūrėsime, kaip vyksta tyrimas dėl teisėjo nužudymo, – pasakojo G. Jasaitis. – Pakeliui mums paskambino V. Barkauskas ir pasakė, kad galbūt tai padarė D. Kedys, nes jis ieškojo įsigyti ginklą“.

Prokuroro teigimu, atvykus į Kauną paaiškėjo, kad pareigūnai tyrė ir kitas su teisėjo nužudymu susijusias versijas – kadangi J. Furmanavičius nagrinėjo ir su „daktarų“ grupuote susijusias bylas, buvo neatmetama versija, jog taip jam buvo kerštaujama.

Vis dėlto G. Jasaitis pabrėžė, kad nusikaltimo vietoje V. Račkausko paklausė, ar jie ieško D. Kedžio – esą jis gali būti vienas iš pagrindinių įtariamųjų.

„Bet jis pasakė, kad gali būti ir daugiau įtariamųjų, nebūtinai jis tai padarė, bet kai paklausiau, ar jie žino daugiau pavardžių, man buvo atsakyta, kad nežinoma, todėl pasakiau, jog ieškotų D. Kedžio“, – sakė buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas.

G. Jasaičio teigimu, po J. Furmanavičiaus nužudymo pirmiausia buvo suskubta kuo greičiau paskirti apsaugą dviem Kauno prokurorėms, Andriui Ūsui, Laimutei Stankūnaitei, apie gresiantį pavojų taip pat buvo informuota tuometė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

G. Jasaitis teisme sakė, kad jam nebuvo žinoma V. Naruševičienės pavardė – tik po nužudymo sužinojo, jog ji yra L. Stankūnaitės sesuo.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas atviravo, kad po žudynių Kaune V. Barkauskui ir A. Valantinui pasiūlė atlikti tyrimą, kodėl nepavyko išsaugoti V. Naruševičienės gyvybės, tačiau jam buvo atkirsta, jog toks toks tyrimas nereikalingas.

„Tai buvo diena ar dvi po nužudymo, – prisiminė G. Jasaitis. – Mintis buvo tokia: tai dabar savo prokuratūros viduje išsiaiškinsime, kas pas mus kaltas dėl blogo pedofilijos bylos tyrimo, bet ar būtina dar tyrinėti policiją, kad neatsirastų priešiški santykiai. Tačiau apie V. Naruševičienę man A. Valantinas nieko nesakė“.

Pedofilijos bylą tyręs prokuroras: D.Kedžio pokalbių klausymasis nedavė naudos

Po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo vadinamosios pedofilijos bylos tyrimą perėmęs ir jam vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras R. Šileika teisme teigė, kad gali kalbėti tik apie atliktą ikiteisminį tyrimą A. Ūso byloje, nes kituose tyrimuose tiesiogiai nedalyvavo.

Liudytojas sakė, kad baudžiamojoje byloje šiuo metu teisiamas LKPB pareigūnas E. Damukaitis taip pat buvo įtrauktas į galimos pedofilijos tyrimo grupę.

„Byloje mačiau dokumentus apie atliekamą operatyvinį tyrimą, tačiau yra tokia nerašyta taisyklė, kad prokuroras neklausia informacijos apie operatyvinės veiklos atlikimą“, – aiškino jis.

Prokuroras sakė, kad susipažino su byloje esančiais slapta fiksuotais D. Kedžio telefoniniais pokalbiais, kurie buvo užfiksuoti prieš pat žudynes, tačiau jokių užuominų apie planuotus labai sunkius nusikaltimus nebuvo.

A.Mažeika: man nepasisekė su vardu

Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokuroras Aidas Mažeika teisme prisipažino, kad asmeniškai buvo priverstas domėtis pedofilijos byla, nes joje figūravo ir trečiasis vadinamasis pedofilas, vardu Aidas.

„Domėjausi šia istorija, nes man nepasisekė su vardu – dėl to net vaikai mokykloje buvo užgauliojami“, – sakė jis.

Šiuo metu advokato praktika besiverčiantis A. Mažeika sakė, kad po Kauno žudynių jis generalinio prokuroro sprendimu buvo įtrauktas į grupę, kuri atliko tarnybinį patikrinimą A. Ūso byloje.

„Mūsų išvada buvo paprasta – pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai iš viso buvo neatliekami, po to atliekami chaotiškai – mano mintis buvo ta, kad pirminė tyrimo stadija buvo visiškai sujaukta, – sakė A. Mažeika. – Aišku, į akis krito begalė skundų – jie buvo net absurdiški, jais siekiama žmogų pažeminti, paniekinti“.

Liudytojas prisiminė, kad vėliau jam buvo patikėta bylą dėl D. Kedžio mirties priežasties nustatymo.

„Kai buvo rastas D. Kedžio lavonas, buvau paskirtas šios bylos tyrimo grupės vadovu, tačiau nuolat bendradarbiavau su kolega Redu Savicku, tyrusiu nužudymus Kaune, – sakė jis. – Kadangi D. Kedžio byla buvo tik dėl mirties priežasties nustatymo, negalėjome taikyti jokių procesinių prievartos priemonių, jas galėjome panaudoti tik J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės byloje“.

Prokuroras prisipažino, kad byloje buvo duomenų, su kuriais nederėjo susipažinti D. Kedžio artimiesiems, o D. Kedžio motina pateikė prašymą susipažinti su tyrimo duomenimis, todėl dalis duomenų buvo laikomi kitame ikiteisminiame tyrime – dėl įtariamojo slėpimo po nusikaltimo.

„Matėsi, kad jam buvo dažyti plaukai, tvarkingai nukirpti nagai, buvo aišku, kad kažkas jį prižiūrėjo, slėpė“, – sakė A. Mažeika.

V. Račkauskas: D.Kedžio pradėta ieškoti, kai tik buvo iškelta tokia versija

V. Račkauskas po posėdžio žurnalistams sakė, kad po J. Furmanavičiaus nužudymo buvo tiriamos dvi versijos.

„Iš Vilniaus į nužudymo padarymo vietą buvo išvykstama su versija, jog teisėjas J. Furmanavičius yra nužudytas dėl savo tarnybinių pareigų vykdymo, o išvykus, jau pakeliui iš įvairių šaltinių ėmė plaukti informacija su įvairiausiomis versijomis – ir su D. Kedžio versija, – sakė V. Račkauskas. – Būtent tada pirmą kartą sužinojau apie pedofilijos problemą, jeigu ją taip galima įvardyti, ir tas pavardes pirmą kartą išgirdau. Nuvykus į įvykio vietą buvo kalbėta apie dvi versijas – teisėjo tarnybinių pareigų vykdymas, o kita versija – teisėjo nužudymas dėl kokių asmeninių problemų sprendimo“.

Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas pažymėjo, kad D. Kedžio pareigūnai ėmė ieškoti, kai tik tokia versija atsirado. „Kai tik tokia versija buvo iškelta, pareigūnai nuvyko į jo namus, bet jo nerado, – sakė jis. – Nerado ir ginklų.“

V. Račkauskas nesiryžo vertinti, kodėl D. Kedžiui buvo išduoti leidimai turėti ginklus. „Lietuvos įstatymai leidžia žmonėms turėti ginklus medžioklei, savigynai, sportui“, - sakė jis.

LKPB pareigūnų bylos nagrinėjimą teisėjas Valerijus Paškevičius tęs antradienį – į teismą bus kviečiami Kauno prokurorai.