Dėl nepagrįsto praturtėjimo 100 MGL (13 tūkst. Lt) bauda nubaustas E. Karalius ketvirtadienį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo iš jo taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti turto už 1 mln. 675 tūkst. Lt.

Savo apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui E. Karalius teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

„Nepadariau jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – E. Karalius teismo prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apylinkės teismas yra nusprendęs, kad buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos namą prabangioje sostinės vietoje nusipirkęs E. Karalius sandorio sudarymo metu neturėjo teisėtų pajamų.

Su tokia teismo pozicija nesutinkantis nuteistasis teigia, kad įstatymas, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už nepagrįstą praturtėjimą, atgal negalioja.

„Nėra nusikalstamos veikos ir bausmės be įstatymo“, – pažymėjo E. Karalius.

Vienoje sostinės advokatų kontoroje dirbančio E. Karaliaus teigimu, 2010 m. gruodžio 11 d. įsigaliojęs Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl nepagrįsto praturtėjimo numato, kad atsakomybė atsiranda už didesnės negu 500 MGL (65 tūkst Lt) vertės turto turėjimą.

„Tai galima inkriminuoti didžiajai daliai Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų“, – savo apeliaciniame skunde pažymėjo nuteistasis.

Pasak jo, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas didesnio negu 500 MGL vertės turto turėjimą, turėjo atsižvelgti į konstitucinį teisinės valstybės principą ir jo atskirus elementus – teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą.

„Tokiu būdu mažų mažiausiai turėjo būti nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl šio įstatymo įsigaliojimo momento, leidžiantis asmenims, atsižvelgus į naująjį teisinį reguliavimą, priimti atitinkamus sprendimus dėl tokio turto turėjimo“, – E. Karaliaus teigimu, Seimas įstatyme numatė, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą yra atleidžiamas, jeigu iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę.

Pasak jo, įstatymų leidėjas nenumatė visų galimų situacijų – byloje buvo daroma prielaida, kad Č. Daugėlos namą jis įsigijo iš savo tėvo V. Karaliaus nusikalstamos veikos pajamų.

„Vadovaujantis įstatymo leidėjo logika ir laikant, jog nurodytoji prielaida yra teisinga, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, iki pranešimo apie įtarimą man įteikimo turėjau pranešti teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiauti nustatant šio turto kilmę, – skunde pažymi teisininkas. – Kitaip tariant, duodamas parodymus prieš savo artimą giminaitį turėjau galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai prieštarauja esminiams baudžiamojo proceso principams“.

Nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu E. Karalius teigia taip ir nesupratęs, kaip „teismas nustatė, jog aš žinojau, kad negalėjau įgyti turto teisėtomis pajamomis, jeigu nenustatinėjo tokių pajamų kilmės, jų įgijimo būdo, visų įmanomų ir galimų apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų šaltinių, kuriuos galėjau turėti“.

E. Karalius skunde taip pat pažymi, kad nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltinimas įrodytų praturtėjimo neteisėtumą, bet ne kaltinamasis – praturtėjimo teisėtumą, ir vien tik kaltinamojo atsisakymas pagrįsti savo turėtų išlaidų įsigytam turtui šaltinių kilmę negali tapti pakankamu kaltumo įrodymu.

Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad teismas visiškai nevertino jo tėvo V. Karaliaus duotų parodymų.

„Mano tėvas nurodė, kad 2005 m. jo tėvai pardavė keturių kambarių butą Druskininkuose ir žemės sklypą su namu Lazdijuose“, – E. Karalius tikina, kad būtent iš šio turto pardavimo gautas pajamas ( 400 tūkst. Lt) jis panaudojo Č. Daugėlos ir jo žmonos namui įsigyti.

E. Karalius taip pat pažymėjo, kad nepagrįstai iš jo teismas konfiskavo turto už daugiau kaip 1,6 mln. Lt.

„Kyla klausimas, ar tokia norma atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiantį reikalavimą dėl proporcingumo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui, – teigiama E. Karaliaus skunde.

– Ar iš tiesų visuomet visuomenės interesas gali pateisinti tokią griežtą priemonę (iš esmės griežtumu prilygstančią kriminalinei bausmei) kaip turto konfiskavimas vien tuo pagrindu, kad asmuo negali pagrįsti jo teisėtumo, jau net nekalbant apie tai, kad už neįteisinto turto turėjimą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė (iki 4 metų trukmės)“.

E. Karaliaus apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas turėtų nagrinėti ne anksčiau kaip kovo mėnesį.

Česlovas Daugėla

Bylos duomenimis, E. Karalius buvo įsigijęs Č. Daugėlos namą už daugiau kaip 7 mln. 150 tūkst. Lt.

Pareigūnų pradėtas ikiteisminis tyrimas E. Karaliui sutrukdė sumokėti visus pinigus Č. Daugėlai ir jo žmonai už prabangų žemės sklypą ir namą sostinės Svajonių gatvėje.

Pareigūnai turi žinių, kad šiame name iki sulaikymo gyveno E. Karaliaus tėvas.

Dar 2007-ųjų gruodžio 29-ąją Č. Daugėla su žmona E. Karaliui pardavė sklypą ir namą už 6 mln. 400 tūkst. Lt. Nekilnojamojo turto sandorį sudaręs jaunasis teisininkas tuomečiam Alytaus politikui sumokėjo 400 tūkst. Lt avansą – likusius pinigus turėjo perduoti vėliau.

Tačiau, kaip paaiškėjo, neperdavė, o sklypą ir namą pardavęs Č. Daugėla „Nordea“ bankui kas mėnesį mokėjo ne tik kreditą, bet ir solidžias palūkanas – alytiškis šį namą buvo nusipirkęs 2006-aisiais, kai banke gavo paskolą.

Kadangi E. Karalius pinigų taip ir nesumokėjo, Č. Daugėla toliau bankui mokėjo paskolą ir palūkanas. Buvęs politikas paskaičiavo, kad iš E. Karaliaus negavęs pinigų už parduotą nuosavybę bankui sumokėjo daugiau kaip 365 tūkst. Lt palūkanų.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą Č. Daugėla ir jo žmona panoro atgauti šią sumą ir susigrąžinti žemės sklypą ir namą – būtent todėl teismo prašė pripažinti nutraukta sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti vienašalę restituciją.

Alytaus verslininko ir Vilniaus teisininko ginčui pasiekus teismą šalys nusprendė sudaryti taikos sutartį –namas ir sklypas grąžinamas Daugėloms, E. Karalius taip pat sumoka daugiau kaip 365 tūkst. Lt palūkanų bei netenka sandorio sudarymo metu sumokėto 400 tūkst. Lt avanso. Ši byla yra sustabdyta.

„Aš tikėjausi tą namą parduoti, atsiskaityti ir dar uždirbti pinigų, – yra sakęs E. Karalius. – Tas namas įsigytas 2007 metų gale, kaip žinome nekilnojamojo turto kainas, 2008-ųjų gale jos staigiai krito, dėl to tokia situacija susidarė“.