Nuo 1994 metų balandžio iki 1997 metų pradžios tuometinis Nemenčinės parapijos administratorius R.Jakutis iš bankų, įmonių ir privačių asmenų skolinosi dideles pinigų sumas.
Kunigas buvo pripažintas pasisavinęs Vyriausybės skirtas lėšas. 1995 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į tuometinį banką "Hermis" pervedė 100 tūkst. litų senelių namų statybai. Šiuos pinigus R.Jakutis iš banko paėmė grynais ir iššvaistė.
Laisvės atėmimo bausmė R.Jakučiui skirta už šį ir dar vieną nusikaltimo epizodą. Įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenis iš R.Jakučio priteistos tūkstantinės sumos.
"Skolingas tai skolingas, bet ne vagis", - po teismo nuosprendžio sakė R.Jakutis.
Nuteistasis ir jo advokatas Romualdas Mikliušas tvirtino, kad tikrai apskųs nuosprendį.
Advokato teigimu, jo ginamojo veiksmus teismas turėjo perkvalifikuoti į paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį. Gynėjas yra įsitikinęs, kad ir neperkvalifikavus veiksmų, R.Jakučiui teismas galėjo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgti į tai, kad nuteistasis rūpinasi savo senyvo amžiaus motina.
Ekskunigo byla pas tardytojus, prokurorus ir teisėjus guli jau septynerius metus. "Nenormalu, kad per septynerius metus nenuteisia", - sakė R.Jakučio gynėjas.
Kol įsiteisės teismo nuosprendis, nuteistasis paliktas laisvėje, jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
R.Jakutis pasakojo, kad Šiaulių kelionių agentūra "Bus turas" kvietė jį dirbti gidu vežant turistus į Lenkiją, tačiau dėl kardomosios priemonės šio darbo kol kas dirbti negali.
Ekskunigui nuosprendis paskelbtas trečią kartą.
Pirmasis, 1999 metų gegužės 17-osios nuosprendis R.Jakučiui buvo kur kas griežtesnis - šešeri su puse metų kalėjimo. Nuteistasis tada buvo suimtas teismo salėje ir keturis mėnesius iki nuosprendžio panaikinimo praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Tų pačių metų rudenį Vilniaus apygardos teismas nuosprendį panaikino ir nuteistąjį paleido teismo salėje. Byla vėl grįžo į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą.
2001-ųjų rudenį R.Jakučiui nuosprendis buvo paskelbtas antrą kartą. Tačiau apeliacine tvarka prokuratūros ir kreditorių skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas dėl procesinių pažeidimų ir šį nuosprendį panaikino bei bylą vėl grąžino nagrinėti tam pačiam teismui.