Kai prieš 17 metų Rokas Šiauliuose pradėjo lankyti krepšinio treniruotes, pats nuolat stebėjo tuometes krepšinio žvaigždes.
Krepšinio kamuolį į rankas jis paėmė būdamas septynerių ir jo nebepaleido. „Tai labai svarbu, nereikia šokinėti per sporto šakas“, – SKM.lt sakė R. Giedraitis.
Nuo blaškymosi jį sulaikė ir tėvas – žymus krepšinio treneris, „Šiaulių“ komandos trenerio asistentas Robertas Giedraitis.
„Vaikams reikia ir tėvų pagalbos, palaikymo, reikia paskatinimo rinktis vieną sporto šaką, o ne vaikščioti per kelias.
Man tėtis visada sakydavo, kad turiu žaisti krepšinį, bet tikrai nevertė, man ir pačiam labai patiko, žaisdamas visada jaučiau malonumą. Svarbu, kad vaikai, lankydami vienokį ar kitokį būrelį, jaustų malonumą“, – pasakojo R. Giedraitis.
Kartu su tėvu pirmą kartą tai pačiai komandai jis atstovavo 2011-aisiais pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionate ir iškovojo auksą.
„Turime ir daugiau apie ką pasikalbėti“, – juokėsi R. Giedraitis, paklaustas, ar šeimoje vyrauja tik krepšinio tema.
Kartu su „Lietuvos ryto“ žaidėjais R. Giedraičiui dažnai tenka bendrauti jaunaisiais krepšininkais, atsakyti į klausimus ir paskatinti siekti savo tikslų. Dažniausiai jo patarimas būna paprastas.
„Nenuleisti rankų, tikėti savimi ir sportuoti, sportuoti, sportuoti. Reikia daug dirbti papildomai, su treneriu, šlifuoti metimus, kamuolio varymosi techniką. Taip pat laikytis režimo, prižiūrėti savo maisto racioną ir miegą.
Be sunkaus darbo nieko nepasieksi. Aš visą laiką pasilikdavau po treniruotės, arba ateidavau anksčiau. Taip ir dabar. Nors lygis kyla, bet vis tiek reikia stengtis ir dirbti“, – kartojo R. Giedraitis.
