Pasirengimą naujam sezonui R. Kurtinaitis su komanda pirmadienį pradėjo Palangoje. Kol jo vyrai plušo su fizinio pasirengimo treneriu, R. Kurtinaitis sutiko su Krepšinis.lt skaitytojais pasidalyti savo mintimis apie naują darbą, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir galimybes jai vadovauti. Ir kaip visada žodžių į vatą nevyniojo.
Nuvylė A. Juškevičius
– Kodėl pirmajai treniruočių stovyklai pasirinkote Palangą?
– Šiandien mes startavome – pirmoji oficiali pasiruošimo diena. Skaičiau, kad ir Kauno „Žalgiris“ šiandien startavo, tai ir mes pradėjome. Varome kaip „Žalgiris“ (juokiasi – Krepšinis.lt). Jei rimtai, „Žalgiriui“ daug paprasčiau, nes komandos branduolys išlikęs. Mūsų situacija šiuo metu yra sudėtinga. Nuo praėjusio sezono vidurio klubą perėmė Rusijos verslininkas Dmitrijus Gerasimenka, todėl įvyko daug pasikeitimų ir administracijoje, ir trenerių, ir gydytojų štabe. Žaidėjus artėjančiam sezonui rinkau nuo nulio, nes iš pernykštės komandos liko tik vienas krepšininkas. Sukliudė ir tai, kad užsitęsė mano atsisveikinimo procesas su „Chimki“, o Italijos klubo vadovams buvau iškėlęs sąlygą, kad leistų man pačiam susipirkti tokius žaidėjus, su kuriais galėčiau žaisti. Jie manęs laukė, todėl šią sąlygą patenkino.
Prie naujo klubo realiai prisijungiau prieš kokias dvi savaites, todėl pasiruošimo pradžia vėluoja maždaug mėnesį. Žaidėjus susipirkome paskubomis. Be to, Italijoje galioja tam tikros taisyklės, todėl negali nusipirkti tokių žaidėjų, kokių nori. Italijos federacija reikalauja, jog komandoje būtinai būtų ne mažiau nei penki italai, ne daugiau nei trys amerikiečiai ir keturi kitų pilietybių žaidėjai. Ta formulė nėra lengva. Italijoje yra baisus žaidėjų trūkumas, nes joje nėra pakankamai gero lygio krepšininkų, o mes vėlai pradėjome žvalgytuves, todėl teko pirkti tai, kas liko geriausia. Dabar turime penkis italus, tris amerikiečius ir lietuvį Vaidą Kariniauską.
Į treniruočių stovyklą taip pat pakviečiau Justą Sinicą, Valdą Vosylių ir Simoną Serapiną. Juos pasikviečiau, kad užtektų žaidėjų normaliai treniruotis. Jie neturi klubų, todėl mielai sutiko kartu treniruotis, nes taip yra efektyviau nei dirbti individualiai. Be to, neatmetu tikimybės, jog su kuriu nors iš jų pasirašysime sutartį. Mane nuvylė kai kurie krepšininkai, kuriems siūliau prisijungti treniruotis, mes duodame maitinimą, viešbutį, trenerius. Klubų dar neturi nei Adas Juškevičius, nei Arvydas Eitutavičius, bet jie atsisakė su mumis treniruotis, nes, matyt, ir taip viską moka. Čia jų tokia asmeninė tobulėjimo rūšis.
Beje, tokio žaidėjo – metiko – kaip A. Juškevičius ir ieškau. Tačiau jo į komandą dabar jau tikrai nekviesiu. Mes Italijos pirmenybes pradedame spalio 2 dieną, o rugsėjo 2 dieną paaiškės, ar žaisime Europos taurės turnyre. Jei rungtyniausime tik Italijos pirmenybėse, per savaitę bus tik vienerios rungtynės, tai ir per sezoną galėsime turėti daugiau treniruočių, dar geriau pasiruošti. Tačiau jei žaisime ir Europos taurės turnyre, o tikiu, kad taip ir bus, nes teisybė turi nugalėti, juk pasakose taip visada būna, tada bus sudėtingiau.
Nuo kai kurių žaidėjų skaudėjo akys
– Neseniai baigėsi Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, kur Lietuvos krepšininkai liko septinti, nors daugelis iš jų tikėjosi medalių. Kaip jūs vertinate rinktinės pasirodymą?
– Aš nevertinu, nes visi viską matėme. Manau, kad susidėjo daug faktorių, kad taip nutiko. Man net keista, kad taip atsitiko, juk rinktinėje buvo mažai naujokų, daugelis žaidėjų užsigrūdinę Europos turnyruose. Pralaimėjimas ispanams 50 taškų buvo idealus, tik, aišku, ne žiūrovams. Jis buvo idealus todėl, kad nieko nelėmė. Bet tas pralaimėjimas vyrus akivaizdžiai morališkai palaužė, o tai yra keista, juk jie ne vaikai, jie profesionalai. Dabar prasidėjo pasakos, kad komandai reikia psichologo. Ką jis gali padėti?
Tokio rango žaidėjams geriausias psichologas yra jis pats. Mano geriausias psichologas yra keiksmažodžiai. O jų tikrai negailėjau kai kuriems žaidėjams. Nenoriu sakyti jų pavardžių, bet net akys skaudėjo į juos žiūrėti. Jie nesuprato, kad tai olimpiada, kad tu turi numirti, nusilaužti koją. Tu gali pralaimėti, bet čia ne kiemo varžybos, turi kovoti. Pretenzijų neturiu tik Mantui Kalniečiui, Jonui Mačiuliui, Pauliui Jankūnui ir net Jonui Valančiūnui, kuris akivaizdžiai susirgo žvaigždžių liga. Ja visi persirgome. Jonui linkiu kuo greičiau pasveikti, nes jis turi būti rinktinės vedlys.
– O kaip vertinate Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko sprendimą pasitraukti iš pareigų?
– Jonas jau prieš porą metų kalbėjo, kad atidirbs olimpinį ciklą ir pasitrauks. Mes su juo kartais pasikalbame. Jis nori grįžti į klubinį krepšinį. Ne kartą sakiau, kad suderinti klubinį ir rinktinės krepšinį yra sudėtinga. Gal ir ne visai tinkamas pavyzdys, bet jis taiklus: treniruoti ir klubą, ir rinktinę, tai tas pats, kas vienu metu vairuoti automobilį ir užsiiminėti seksu – tada ir vieną, ir kitą darai blogai, nes nėra koncentracijos. Manau, kad J. Kazlauskas yra geriausias treneris Lietuvoje, geriausiai pažįstantis mūsų šią gal ne superinę krepšininkų kartą, bet su superiniais rezultatais. Lietuvos krepšinio federacija dar niekur neskuba, gal praeis kažkiek laiko, ji paprašys J. Kazlausko likti ir jis pakeis savo sprendimą. Tai būtų idealiausias variantas.
– Tačiau viešai jau svarstomi ir galimi kandidatai vadovauti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei. Tarp jų favoritas esate jūs.
– Mačiau tuos žmonių balsavimus. Jei tai būtų rinkimai į Prezidento postą, jau būčiau Prezidentas (juokiasi). Tai yra žmonių nuomonė, o Lietuvos krepšinio federacija man nieko nesiūlė. Tiesa, kažkada Arvydas Sabonis siūlė dirbti su rinktine, bet ne vyrų, o jaunimo. Buvo toks laikas, kai daugelis veržėsi treniruoti rinktinę dėl šlovės, bet tai yra juodas darbas. Man šlovės nereikia, Kurtinaitį Lietuvoje ir taip visi žino. Skaičiau, kad tarp kandidatų lažybų kontorose minimas ir Gintaras Einikis. Jam gal ir reikia šlovės, tai tegul prašosi treniruoti rinktinę.
– O jei LKF jums pasiūlys tapti nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu?
– Tada ir kalbėsime, tarsimės, svarstysime. Man niekas nesikeičia. Dabar, kai procesas pas mane klube nuo nulio, man svarbu, kaip dėliosis klubo reikalai, turiu labai daug darbų. Treneris turėtų būti arba rinktinės, arba klubo. Buvo tokia diskusija, kad rinktinės treneriui reikia mokėti normalią algą. Kalba eina ne dėl pinigų, o todėl, kad reikia gerbti trenerio darbą. Mano žiniomis iš neoficialių šaltinių, Deividas Blatas Rusijos rinktinėje per metus uždirbo 250 tūkst. JAV dolerių. Nežinau, kiek uždirba mūsų rinktinės treneris, bet abejoju, kad skaičiai būtų bent kažkiek į tą pusę.
D. Gerasimenka įspėjo: nepainiok verslo ir krepšinio
– Kaip jūs priėmėte tokį iššūkį, kai žinojote, jog komandą reikia sulipdyti iš naujo?
– Aš daug iššūkių priimu. Kai nuvažiavau dirbti į Azerbaidžianą, ten reikėjo ne tik komandą suburti, bet įkurti ir tos šalies krepšinio lygą. Mano treniruojami žaidėjai vėliau žaidė Ažerbaidžiano rinktinėje, kuri laimėjo ir prieš švedus, ir prieš rumunus.
– Kokias draugiškas rungtynes jūsų klubas žais Lietuvoje?
– Man tos draugiškos rungtynės visiškai negerai, nes dar neturiu visų žaidėjų, bet be rungtynių irgi negerai. Esame sutarę, kad rugsėjo 6 dieną žaisime su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“, rugsėjo 7 ir 9 dienomis – su „Vilniaus „Lietuvos rytu“, o rugsėjo 12 dieną atvyks Krasnojarsko komanda. Iš Lietuvos išvažiuosime rugsėjo 13 dieną, dar vienas turnyras numatytas Italijoje. Buvo numatytas ir dar vienas, bet atšaukiau, nes tikrai reikia treniruotis, o ne draugiškas rungtynes žaisti, juo labiau, kad kai kurie žaidėjai prisijungs tik rugsėjo 18 dieną.
– Kokie jūsų vadovaujamai komandai, kuri bus visiškai nauja, keliami tikslai?
Pats sau visada keliu tikslus, nepriklausomai nuo klubo. Mano tikslas yra visada būti geriausiu. Ponas D. Gerasimenka taip pat nori visur būti pirmas, bet yra realijos, aš jas jam išdėliojau. Yra daug tokių gudručių, kurie duoda pinigų ir sako, kad tapkite čempionais, bet taip nebūna. Šiemet kažkaip atsargiai reikia grįžti į Italijos krepšinio elitą – būti tarp keturių stipriausių komandų. Kitą vasarą bus galima ramiai pasiieškoti geresnių žaidėjų, o tada kelti kitus tikslus. Jei nori laimėti čempionatą ar Europos taurę, minimaliai reikia trejų metų. Žaidėjai žino mano norus, visi žino, kad aš ateinu ne pabūti, nes tai daryti galiu ir namuose. Visi žino, kad ateinu dirbti, laimėti. Ir žiūrėsime, kaip pasiseks.
– Neseniai žiniasklaida paskelbė, jog Rusijos prokuratūra D. Gerasimenką kaltina net 65 mln. JAV dolerių vertės afera ir šių pinigų pasisavinimu. Ar tai turės įtakos klubui, nes jis šiam verslininkui priklauso?
– Žinote, Rusijoje, Ukrainoje turtingi žmonės turi savo variantų. Aš į šitą biznio pusę nežiūriu, bet jo atsargiai paklausiau. Jis man atsakė: nepainiok klubo ir mano verslo reikalų. Aišku, jis kategoriškai neigia, ką rašo spauda, turi tai įrodančius dokumentus, teismai tęsiasi jau daugybę metų. Jis man pasakė, kad dirbčiau savo darbą ir būčiau ramus, o aš žmogui į dūšią ir nelendu. Aišku, būtų gerai, jei atlyginimą už dvejus metus sumokėtų į priekį. Noriu būti kaip palangiškiai (juokiasi – Krepšinis.lt). Juk visiems žinoma istorija, kodėl Palangoje viskas taip brangu. Todėl, kad žmonės per du mėnesius turi užsidirbti visiems metams. Taip ir aš noriu, kad man pavojinga dirbti klube, nes galiu negauti algos,todėl norėčiau už dvejus metus į priekį. Bet taip nėra, tik Palangoje taip gali būti.
– Bet gyvenimo sąlygomis Italijoje tikriausiai neturėtumėte skųstis?
– Klubo prašiau, kad duotų namą su trimis miegamaisiais, kiemu, nes visada tikiuosi svečių. Iš klubo gavau atsakymą, kad mano prašymas suprastas. Kantu miestelis yra labai geroje vietoje – už 20 kilometrų Milanas, už 10 kilometrų Šveicarija. Miestelyje gyvena apie 40 tūkst. žmonių, visi jie yra krepšinio fanai. Jei arenoje būtų 40 tūkst. vietų, visos jos būtų užimtos, tad tikrai džiaugiuosi, jog nereikės žaisti tuščioje salėje.
