Nuo 2014-ųjų pavasario „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu dirbęs G. Krapikas buvo atleistas šeštadienio vakarą, sugrįžęs iš Vokietijos. 63:96 – tai rezultatas, kuriuo „Žalgiris“ Bamberge pralaimėjo „Brose Baskets“ ekipai, nors iki tol Eurolygoje jai nebuvo nusileidęs nė sykio.
Tai kainavo postą G. Krapikui, nors link atleidimo judama buvo jau kurį laiką – žalgiriečiai šį sezoną pažeminami toli gražu ne pirmą sykį. Keliasdešimčia taškų pralaimėta ir Atėnų „Panathinaikos“, ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, ir Vitorijos „Laboral Kutxa“ komandoms.
„Taip, G. Krapikui pastaruoju metu nesisekė, žaidėjai juo akivaizdžiai nebetikėjo, tačiau tai nėra vienintelė problema. Pagal rezultatus matome, kad „Žalgirio“ komplektacija TOP-16 etapui tiesiog yra per silpna, o atsakomybė už tai jau krenta klubo vadovams. Juk prieš sezoną jie kalbėjo apie atkrintamąsias varžybas“, – pažymi buvęs žalgirietis V. Masalskis.
Ilgametis „Žalgirio“ krepšininkas, buvęs klubo sporto direktorius pokalbyje su Krepšinis.lt išskyrė pagrindines ir akį bandančias Kauno klubo problemas, pasidalijo mintimis apie Lietuvos rinktinės žaidėjų sunkumus „Žalgiryje“ ir suabejojo, ar nugalėtojo mentalitetą turintis Š. Jasikevičius pasiryš ilgam susieti savo ateitį su konkurencingos sudėties neturinčia komanda.
Apie naivias iliuzijas. Akivaizdu, kad prieš sezoną iškelti uždaviniai nebus įgyvendinti. Pagal dabartinius rezultatus mes matome, kad TOP-16 etape tiesiog negalime kovoti – pralaimime triuškinamais skirtumais. O buvo deklaruojama, kad šiemet jau ir į ketvirtfinalį patekti planuojame. Dabar visiškai akivaizdu, kad su esama sudėtimi komanda šios užduoties įvykdyti nesugebės – akis bado komplektacijos spragos. Keisčiausia, kad klubo vadovybė neprisiima atsakomybės dėl šitų dalykų, todėl visos kaltės treneriams nurašyti negalima.
Ką gali padaryti treneris, jeigu žaidėjai tiesiog neįstengia įgyvendinti klubo vadovybės uždavinių? Su šita sudėtimi TOP-16 nenuveiksime nieko. Nevyniojant į vatą, greičiausiai būsime paskutiniai. Ir nesvarbu, ar prie vairo Ž. Obradovičius, ar Š. Jasikevičius – stebuklų nebus. Ir apskritai, blogiau jau būti nebegali, o trenerio keitimo bet kuriuo atveju jau reikėjo.
Apie G. Krapiką. Situacija panaši, kaip ir Vilniaus „Lietuvos ryte“ – po tokių triuškinamų pralaimėjimų kažką keisti buvo būtina. Reikia lazdos, kietos rankos reikalavimų. Panašu, kad G. Krapiko stilius buvo per minkštas, žaidėjai prie to priprato. O pažiūrėkime į „Lietuvos rytą“ – atėjo Tomas Pačėsas, paėmė už gerklės visus Orelikus, ir vaizdas jau kitas. Vizualiai iš šono matėsi, kad žaidėjai nebetikėjo G. Krapiku.
Ianas Vougioukas jam kalbant nusisukdavo, kiti irgi nelabai reaguodavo. O ir tos minutės pertraukėlės jau buvo, sakykime, įdomios. Gintaras labai daug galvoja, o per pačią pertraukėlę taip nieko ir nepasako... Apskritai, susidarė įspūdis, kad G. Krapikas rungtynių metu nuolat klauso Š. Jasikevičiaus. Atrodė, kad komandoje Šarūnas yra pirmas treneris, tik negali vadovauti. Manau, kad dabar jis jausis drąsiau ir tokių baisių pralaimėjimų nebebus.
Apie Š. Jasikevičių. Šarūnas – žmogus su specifiniu charakteriu. Manau, kad šį sezoną „Žalgiryje“ jis užbaigs – tai vis tiek tapimas vyriausiuoju treneriu yra didelis žingsnis į priekį. O ir liko ne tiek daug laiko iki pavasario. Tačiau jeigu kitais metais komplektacijos ir vėl nebus, jis gaus pasiūlymų iš užsienio ir tikrai išvyks. Išvyks ten, kur yra gera sudėtis, geros finansinės galimybės.
Jis turi nugalėtojo mentalitetą, o negalvoja apie tai, kad „svarbiausia dalyvauti“. Kam jam vargti su žaidėjais, su kuriais nieko nepasieks? Tikrai netikiu, kad Šaras aukosis ir liks kažkokiu „Žalgirio“ simboliu, kokiu jau pasidarė Jankūnas. Bet kuriuo atveju, dabartinį trenerio pakeitimą visiškai palaikau. Įžaidėjai apskritai būna geresni treneriai, o G. Krapikas įžaidėju niekada nerungtyniavo.
Apie M. Kalnietį. Panašu, kad iš Manto buvo tikimasi kažko panašaus, ką aikštėje demonstruoja Malcolmas Delaney. Deja, jis žaidžia netgi silpniau nei pakaitinis Eurolygos įžaidėjas. Kai sėdžiu tribūnose, jau pastebiu, kad Kalniečiui esant aikštėje žiūrovai nusiteikę priešiškai, netgi švilpia. Žmonės kalba, kad jau geriau lai žaidžia Lukas Lekavičius arba Oliver Hanlanas.
Mantas tiesiog nepateisino vilčių, galbūt jam dar trukdo traumos padariniai. Jis yra vienas iš tų žaidėjų, kuris turėjo būti vedlys, tačiau tapo inkaru, traukiančiu atgal. Na juk niekas negali pasakyti, kad jis „Žalgirio“ laivą šį sezoną plukdo į priekį.
Apie legionierius. Pradžioje I. Vougioukas buvo stabilus, tačiau dabar jis neberodo žaidimo, kokį demonstravo sezono pradžioje. Galbūt iškritus Robertui Javtokui jam vienam tapo per sunku? Na, o apie australą Brocką Motumą nuomonė visai prasta. Iš jo veido galima pamatyti, kad žmogus nepasitiki savimi, yra psichologiškai silpnas. Rinktinėje jis žaidė visai neblogai, todėl jį nupirko.
Tačiau jam čia kažkas akivaizdžiai netinka, gal komandos filosofija, o gal yra ir kitų problemų. Apskritai, komandoje yra tik vienas individualiai itin aukšto meistriškumo žaidėjas. Tai – Olivier Hanlanas, galintis žaisti vienas prieš vieną. Nors pradžioje jį kritikavau, kanadietis puikiai prisitaikė prie naujos rolės. Deja, visi kiti krepšininkai – labai ribotų individualių galimybių.
Apie lyderį. Gaila bet, jo komandoje nėra. Galbūt buvo tikimasi, kad lyderiu taps Kalnietis ar Seibutis, tačiau jie ne tokio lygio, koks praėjusį sezoną buvo Jamesas Andersonas. Kad tai buvo tikras lyderis ir aukšto meistriškumo žaidėjas, atskleidžia jo dabartinė statistika NBA. O iš visų Lietuvos rinktinės kandidatų išskirti galima vienintelį Paulių Jankūną, kuris „Žalgiryje“ žaidžia stabiliau.
Apie tikslus. Eurolygą šiemet galime pamiršti – nors liko daug rungtynių, rezultatai kalba patys už save. Reikia stengtis laimėti Karaliaus Mindaugo taurę ir LKL, o tai taip pat nebus labai paprasta. Taip, dabar klubas pasirašė su Eurolyga ilgalaikę sutartį, tačiau ką ten veikti su tokia komplektacija, neturiu supratimo.
