„Aišku, nėra taip, kad tūnočiau prie lango ir verkčiau. Tačiau mintys apie šeimą neapleidžia kasdien. Armėnijoje šeimos sąvoka yra pakankamai stipri, tai yra vienas kito laikosi stipriai įsikibę, kad ir kas atsitiktų. Daugelis vaikų su savo tėvais gyvena net ir po vestuvių. O visa kita, manau, kaip ir visur kitur pasaulyje – šeima yra patys artimiausi žmonės“, - dėstė A lygos lyderių gretose rungtyniaujantis puolėjas, pridūręs, kad jo šeimoje paskutinis yra tėvo žodis.
„O, taip. Tėvas mūsų šeimoje yra viskas. Jeigu kas neaišku, visi klausimai griežtai sprendžiami tik per tėvą. Su mama viskas gerokai paprasčiau. Ji minkštesnė, prie jos lengviau galima prieiti. Namuose šeimininkė yra ji ir į šį „daržą“ net tėvui negalima lįsti“, - juokėsi legionierius.
D. Aršakiano artimus ryšius patvirtina jo skambučiai tėčiui kiekvieną dieną. Net tada, kai apie futbolą nėra ką kalbėti.
„Mes bendrautumėme net ir tuo atveju, jei aš apskritai nežaisčiau futbolo. Taip jau susiklostė, kad turime apie ką pakalbėti ir tuo pačiu vienas kitą palaikyti morališkai. Galiu pasakyti, kad mes su tėvu esame draugai. Tačiau nenoriu taip tų pokalbių sureikšminti, nes nuolat kalbu ir su mama, ir su seserimi“, - kalbėjo futbolininkas.
Šiuo metu su kitais „Trakų“ legionieriais gyvenantis puolėjas sako, kad prie naujų žmonių prisirišti jam nėra sudėtinga, tačiau draugus ir šeimą jis siūlo atskirti.
„Žmonės, su kuriais aš dabar praleidžiu labai daug laiko, yra mano draugai. Tačiau tai nėra mano šeima – tai yra žmonės, su kuriais mes siekiame bendro tikslo, kovojame vienas už kitą, tačiau tai nėra tas pats. Tai du skirtingi dalykai, tačiau abu labai geri dalykai. „Trakų“ kompanija liūdėti man tikrai neleidžia“, - sakė D. Aršakianas.
