Prieš tris mėnesius jis dar svarstė, kokiu keliu sukti: tęsti žaidėjo karjerą ar pasinaudoti Atėnų „Panathinaikos“ pasiūlymu ir tapti Graikijos klubo vyriausiuoju treneriu.
Dabar Š. Jasikevičius džiaugiasi nusprendęs nedėti sportbačių į dėžę ir po 9 metų pertraukos sugrįžęs į mėlyna ir granatine nuspalvintas „Barcelona“ gretas.
Tai, jog dar turi parako, ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs krepšininkas ketvirtadienį bandys pademonstruoti Vilniaus publikai. Tiesa, skambiai pareiškimais Š. Jasikevičius prieš Eurolygos D grupės dvikovą nesižarsto.
„Reikės susikoncentruoti ir žaisti savo žaidimą, o kaip bus, matysime: kartais pavyksta geriau, kartais – prasčiau“, – pastebėjo „Barcelona“ atakų organizatorius.
Pareiškimų jis nenorėjo dalinti ir po Londono žaidynių klausiamas apie tolesnį žaidimą Lietuvos rinktinėje. Tačiau dabar Š. Jasikevičius neslepia, jog praėjusi krepšinio vasara su rinktine jam buvo paskutinė.
Su žaidimo du prieš du didmeistriu iš Lietuvos DELFI kalbėjosi tiek apie nacionalinę komandą, tiek apie rungtynes su „Lietuvos rytu“, tiek apie paties žaidėjo ateities planus.
– „Barcelona“ ekipai sezono startas pažėrė netikėtų pralaimėjimų Ispanijos čempionate. Šiuo metu komandos sportinė forma dar toli nuo idealios? – DELFI paklausė Š. Jasikevičiaus
– Komanda visada stengiasi laimėti, bet tokia jau sezono pradžios specifika – kartais nepasiseka, kartais tiesiog dar nesupranti vienas kito. Kartu esame dar pakankamai trumpai, kai kurie žaidėjai yra patyrę traumų. Viskas susivedė į tai, jog Ispanijos čempionatą pradėjome nekaip, bet paskutinė savaitė mums jau buvo labai gera. Reikia tikėtis, kad taip bus ir toliau.
– Ar Barselonoje prisimenama 2010 metų viešnagė Vilniuje, kuomet „Barcelona“ sensacingai rezultatu 87:88 pralaimėjo „Lietuvos rytui“, kuriame dar žaidėte ir jūs pats?
– Ne, nepasakyčiau. Niekas to dalyko neakcentavo. Bet visi žino, kad Eurolygoje išvykos niekada nebūna lengvos, o ypač į tokias šalis kaip Lietuva, kur žmonės karštai myli krepšinį.
– Jau nagrinėjote šiemetinės „Lietuvos ryto“ komandos žaidimą?
– Dar labai nedaug – tik bendrais bruožais. Šiandien ir rytoj bus vaizdo įrašų peržiūros, gausime daugiau informacijos.
– Kuo skiriasi jūsų paties vaidmuo ir uždaviniai „Barcelona“ ekipoje nuo tų, kuriuos praėjusiame sezone dalindavo Atėnų „Panathinaikos“ strategas Željko Obradovičius?
– Matote, aš dar pats ne viską žinau, kaip čia bus. Aišku tik viena, kad „Panathinaikos“ komandoje viskas rėmėsi į žaidimą du prieš du. O „Barcelona“ daugiau žaidžia per aukštaūgius, „iš vidaus“. Žinoma, kažkuo mano vaidmuo skirsis, bet daugiausiai priklausys nuo to, kokios formos būsiu aš pats, kiek padėsiu komandai. Sezonas dar tik prasideda, todėl reikia stengtis ramiai, po truputį įsivažiuoti ir žiūrėti, kaip bus.
– Malonu vėl vaikščioti po Barselonos – miesto, kuriam jaučiate tiek simpatijų – gatves?
– Taip, simpatijų tikrai daug. Jaučiuosi kaip namie. Su šeima baigiame susitvarkyti visas buitines problemas, tad netrukus galėsime mėgautis miestu, draugais ir taip toliau.
– „Panathinaikos“ praėjusią vasarą jums siūlė treniruoti komandą. Ar gali vieną dieną tokį patį pasiūlymą pateikti ir „Barcelona“?
– Oj, nežinau. „Barcelona“ padėtis šiuo metu atrodo stabilesnė, treneris yra. Galbūt kažkada taip ir bus, bet dabar aš pats esu tvirtai nusprendęs žaisti bent metus ar dvejus – kiek sveikata leis. Nemanau, kad šis sezonas man bus paskutinis, nes jaučiuosi gerai, man patinka šitas darbas. Nežinau, kas per artimiausius dešimt mėnesių turėtų atsitikti, kad nuspręsčiau baigti karjerą. Todėl tuos visus planus reikės kažkuriam laikui atidėti.
– Sutiktumėte, kad Jonas Kazlauskas buvo vieninintelis realus pretendentas stoti prie Lietuvos rinktinės vairo?
– Ne, kodėl? Yra daug trenerių. Ir tas pats Kęstutis Kemzūra yra labai geras treneris. Jei komanda kasmet nelaimi bronzos medalio pasaulio čempionate, tai dar nereiškia, kad treneris blogas. Paprasčiausiai susidėjo daug faktorių, daug sunkumų dėl traumų, dėl atrankos turnyro Venesueloje. Manau, kad rinktinė pasirodė pagal savo galimybes ir pasiekė neblogą rezultatą. Mano nuomone, Kęstas atliko puikų darbą. Be jo, dar yra Rimas Kurtinaitis – labai aukšto lygio treneris, yra Tomas Pačėsas. Bet pasirinktas, mano galva, labai geras variantas. Duok Dieve, kad J. Kazlauskui sektųsi.
– Ar dar palaikote santykius su J. Kazlausku?
– Mūsų santykiai visada buvo geri. Mano, kaip krepšininko, pakilimas prasidėjo žaidžiant jaunimo rinktinėse, kurioms vadovavo J. Kazlauskas. Tikiuosi, kad mūsų artimi santykiai išliks, ir linkiu jam kuo didžiausios sėkmės.
– Po olimpiados sakėte, kad skambių pareiškimų dėl savo karjeros rinktinėje pabaigos nedarysite. Ką apie tai galvojate dabar?
– Turbūt jau viskas. Bent jau kitą vasarą tikrai nieko neplanuoju. Mano toks amžius, kad nėra logikos žaisti rinktinėje – reikia užleisti vietą jaunimui. Jo turime labai gero, o dar atėjo labai patyręs treneris. Esu įsitikinęs, kad jie pratęs mūsų krepšinio tradicijas, tik reikia suteikti jiems galimybių, su jais kentėti ir būti kantriems. Net neabejoju, kad Lietuvos krepšinis išliks aukštumoje.
