Tačiau pats L. Kleiza šypsodamasis tikina, kad krepšinio batelių ant vinies dar nekabina, o numalšinti skausmus jam padeda ne tik medikų paskirta reabilitacija, bet ir sveika mityba.
Šiuo metu kojos traumas besigydantis ir krepšininko karjerą pristabdęs L. Kleiza prisipažįsta, kad jam atsigauti ir kuo greičiau pasveikti padeda žmona Agneta, kuri ne tik visokeriopai palaiko vyrą, bei ir ieško būdų, kaip pagreitinti vyro reabilitaciją po neseniai padarytos jau trečios kojos operacijos.
Ir pats krepšininkas deda visas pastangas, kad kuo greičiau susigrąžintų buvusią fizinę formą. Pasak L. Kleizos, juk norisi ne tik krepšinį žaisti, bet ir paskui sūnų suspėti.
– Patyrėte ne vieną kelio traumą, iškentėjote ne vieną operaciją. Ar su tokiomis traumomis buvo nebegalima tęsti sportininko karjeros?
– Sportininkui yra baisiausia patirti tas traumas, kurios susijusios su keliais, nugara ir Achilo sausgyslėmis. Po kelių traumų ypač sudėtinga sugrįžti į sportą. Nebuvo taip, kad man kažką velniškai skauda, bet su tomis traumomis jau buvo neįmanoma profesionaliai sportuoti. Viskas, kas susiję su bėgimu ir šokimu, buvo neįmanoma. Ilgai negalėjau bėgioti, nes patirtos traumos sumažino bendrą judrumą. Dabar užsiimu reabilitacija ir sportuoju, tačiau treniruočių specifika dabar visai kitokia. Kol kas negaliu žaisti krepšinio, nes turiu visiškai atstatyti jėgas, bet su sportu aš dar tikrai nebaigiau.
– Dabar Jūsų gyvenime tas etapas, kai reikia išlaukti, atstatyti kūną ir reabilituotis. Ar nesunku susitaikyti su smarkiai sumažintais fizinio aktyvumo krūviais?
– Reabilitacijos metu turi daryti tą patį per tą patį ir atsiranda monotonija. Viską darai lėtai ir po truputi, o progresas sunkiai matosi. Kai esi pripratęs prie aktyvaus tempo, tai kantrybės tikrai reikia. Dabar mano krūviai visai pasikeitę. Viskas labai pasikeitė. O man norisi kuo greičiau pasiekti rezultato, bet kūnas sako savo...
– Žaidėte ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Teko girdėti, kad NBA krepšininkais yra ypatingai rūpinamasi, juos supa profesionaliausi medikai, o jų gydymui išleidžiami milžiniški pinigai. O kaip su mityba ir vitaminais? Ar tam taip pat buvo skiriamas didelis dėmesys?
– NBA krepšininko sveikatai skiriamas labai didelis dėmesys. Sportininkus supa gausybė medikų, tikrų savo srities profesionalų, bet apie mitybą, vitaminus ar papildus, deja, informacijos komandoje negaudavome. O komandos valgykloje buvo patiekiamas ne pats sveikiausias maistas. Tie žaidėjai, kurie norėdavo sveikai maitintis, vartoti tinkamus vitaminus, turėdavo investuoti savo pinigus ir samdytis mitybos specialistus ir asmeninius virėjus. Tikrai nemažai žaidėjų samdydavosi mitybos konsultantus.
Man visuomet sveiką ir visavertį maistą namuose gamindavo žmona. Jau kuris laikas šeimoje domimės sveika mityba, sveikais ir natūraliais papildais. Jų pasirinkimas yra didelis, bet kokybė labai skiriasi. Kiek galima ir kiek įmanoma, renkamės tai, kas natūralu.
– Ar galima teigti, kad šeima turėjo prisitaikyti prie Jūsų gyvenimo ritmo ir gyventi pagal krepšininko grafiką?
– Galima sakyti, kad taip. Tokia ta krepšininko dienotvarkė: vieną dieną yra varžybos, kitą – ne, treniruotės ir kelionės, o grafikas yra itin intensyvus. Agnetai tikrai reikėdavo prie to derintis.
– Kas be medicininio gydymo ir sveikos mitybos, Jums labiausiai pasiteisino gydant traumas?
– Kai žaidžiau krepšinį, skausmą malšindavau nuskausminamaisiais vaistais, gerdavau daug tablečių nuo tinimo, bet galiu pasakyti, kad tas nepadėjo. Taip pat yra nemažai vaistų, kurių sportininkams nepatartina vartoti, bet vis tiek juos visi vartoja. O man visada norėjosi susirasti sveikesnę alternatyvą ir su žmona suradome daug įdomių produktų, kurie man padeda.
– Turbūt visa tai nemažai kainuoja?
– Taip, sveikata kainuoja, bet liga kainuoja dar brangiau. Tačiau man pasisekė, kad mano žmona pradėjo verslą ir aš ten turiu tikrai didelę nuolaidą (juokiasi).
– Ar neerzina tai, kad Jūsų sportininko karjera dabar yra ne tik Jūsų, bet ir medikų rankose?
– Ne, manęs tai neerzina. Aš priimu gyvenimą tokį, koks jis yra. Medikai padarė viską, kas buvo jų galioje, o kaip bus toliau dar pamatysime. Man pačiam tai įdomu, bet norisi susitvarkyti ir lakstyti paskui sūnų.
