NBA reguliariajam sezonui priartėjus prie finišo tiesiosios jau aišku, kad tolesnes kovas tęs tik du lietuviai: Jonas Valančiūnas su Toronto „Raptors“ ir Domantas Sabonis su Oklahomos „Thunder“. Tuo metu Mindaugas Kuzminskas ir Donatas Motiejūnas turės laiko atsipūsti.
Bet poilsio laikotarpį jie pasitiks skirtingomis nuotaikomis – Mindaugas su Niujorko „Knicks“ sutartį turi dar vieneriems metams, o Donatas Motiejūnas su Naujojo Orleano „Pelicans“ kontraktą yra pasirašęs tik iki sezono pabaigos, todėl vasarą vėl įsisuks į NBA žaidėjų turgų. Tiesa, šiemet D-Mo jausis daug laisviau – jis nuo liepos 1-osios taps laisvuoju agentu (pernai buvo apribotas), todėl ieškodamas naujos karjeros stotelės jokių pančių nejaus.
„Tikrai matosi, kad Donatas nori žaisti rinktinėje. Bet tuo pačiu, aišku, nori ir kontraktą turėti. Dar yra to laiko, todėl palaukime visų derybų ir pamatysime“, – įvykiams už akių neskubėjo R. Šiškauskas.
Ir nors antrą vasarą 26-erių metų kauniečiui teks galvą sukti dėl naujos sutarties, tačiau šįkart sirgaliai turi kur kas daugiau galimybių su Lietuvos rinktinės marškinėliais išvysti ne tris, o visus keturis NBA žaidėjus.
Juk jau po praėjusią vasarą nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių pats D-Mo pripažino, kad jeigu būtų žinojęs, jog sutarties pasirašymas užtruks taip ilgai, tikrai nebūtų atsisakęs vykti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Todėl sunku įsivaizduoti jį antrą kartą iš eilės užlipantį ant to paties grėblio.
Bet viešėdami Oklahomoje, Naujajame Orleane ir Niujorke R. Šiškauskas su M. Špoku bendravo ne tik su pačiais lietuviais, o ir su jų atstovaujamų klubų vadovais. Išskyrus, su „Raptors“ – jie treniruočių sąlygas Lietuvos rinktinėje jau žino, todėl Jonui atvažiuoti kliūčių tikrai nedarys.
Tokio paties atsakymo Lietuvos delegacija sulaukti norėjo ir iš „Knicks“, „Thunder“ bei „Pelicans“ vadovų. Ir sulaukė: apsikeitę planais ir informacija pasipriešinimo iš jų neišgirdo.
„Kažkokių didelių problemų nėra – bendradarbiaujant su jais tikrai galima rasti bendrą kalbą“, – įsitikinęs R. Šiškauskas.
Žaidėjų noras? Yra. Klubų sutikimas? Yra. Tiesa, paties trenerio debiutanto kalboje, tradiciškai girdimas papildomas saugiklis dėl galimų traumų. Bet faktas yra aiškus – iš kelionės D. Adomaičiui 38-erių buvęs krepšininkas parvežė tikrai geras naujienas. Daugiau apie turnė po JAV – Eurolygos legendos pokalbyje su DELFI TV.
– Treneris Ramūnas Šiškauskas. Ar prie žodžio „treneris“ jau spėjote priprasti? – paklausėme R. Šiškausko.
– Jeigu atvirai, tai niekas dar manęs nevadina treneriu, todėl ir nebuvo prie ko priprasti. Darbas dar tik prasideda: aplinkiniai treneriu nevadina, o darbas kol kas vyksta tik su keliais žaidėjais, todėl dar nebuvo kada priprasti prie šio žodžio.
– Kai baigėte krepšininko karjerą, apie trenerio darbą net negalvojote, o dabar iš karto dirbsite Lietuvos rinktinėje. Galbūt prie tokio pasirinkimo prisidėjo ir tai, kad ne vienerius metus treniravote jaunimą „Talentų U15 kartos“ stovyklose?
– Be abejo, kad tai turi įtakos. Nebuvau aš visai atitrūkęs nuo krepšinio – kaip bebūtų, jis manyje buvo, yra ir bus. Kiek pavykdavo, stebėdavau visas rungtynes, su tais pačiais talentais tekdavo pabūti, tai nesu dabar iš niekur atsiradęs (juokiasi).
– Sakėte, kad Dainiaus Adomaičio pasiūlymą svarstėte ne vieną ir ne dvi dienas. O kas tapo tuo lemtingu svertu, nulėmusiu jūsų pasirinkimą?
– Kadangi buvau šiek tiek įsijungęs ir į darbą su jaunimu, todėl gavęs pasiūlymą supratau, kad atsirado neeilinė galimybę. Apsvarstęs viską pagalvojau, kad tikrai turiu ir žinau, kuo galiu padėti. Esu nemažai matęs, todėl nusprendžiau prisijungti ir išbandyti šį naują etapą.
– Daugeliui D. Adomaičio sprendimas pasirodė itin įdomus. Bet gerąja prasme. O kokia buvo jūsų aplinkos žmonių reakcija?
– Nebuvo nė vieno prieš, ar nors vienos pesimistinės nuomonės – visi palaiko. Gal ir neturėtų būti kitaip, juk vis tiek nesu atėjęs iš futbolo, todėl krepšinį išmanau (šypteli).
– Pirmoji jums skirta užduotis – bendravimas su žaidėjais. Bendrą kalbą rasti tikriausiai nėra sunku?
– Ne, tikrai nėra sunku – dar neseniai ir pats baigiau žaisti, tai žinau žaidėjų psichologiją, norus, lūkesčius: dėl bendravimo jokių problemų neturiu.
– Ką tik grįžote iš kelionės po JAV, kur susitikote su visais NBA rungtyniaujančiais lietuviais. Pradėkime nuo Domanto Sabonio. Jis ne kartą buvo minėjęs, kad visada norės žaisti rinktinėje, tačiau kalbėdamas apie ateinančią vasarą Domas ne kartą užsiminė ir apie „Thunder“ norus, nuo kurių gali daug kas priklausyti. Kokius planus klubas dėlioja savo naujokui?
– Kaip ir minėjote, Domantas tikrai nori atstovauti rinktinei, bet jis dar laukia, nes sezonas nesibaigė. Laukia sezono pabaigos, bet svarbiausia, kad būtų sveikas. O kas liečia klubo vadovus, tai buvome susitikę, pakalbėjome, apsikeitėme informacija, kaip mes matome vasarą ir tikslus, o ir jie patys papasakojo, ko norėtų vasarą. Federacija šia informacija su klubu dalinsis, keisis – mes nesame prieš, kad jie atvažiuotų ir pasižiūrėtų, kaip mes dirbame. Bet pokalbis tikrai buvo produktyvus, nes aptarėme visas detales.
– Bet prieštaravimų jokių nebuvo? Juk dažnai klubai nori, kad naujokai vasaras skirtų individualiam darbui.
– Pirmiausia, kaip ir minėjau, reikia sulaukti sezono pabaigos, o po to jau žiūrėsime. Tiek mes, tiek jie išsakė savo norus – visą tai galima suderinti ir bendradarbiauti.
– Ar „Thunder“ treneris ir vadovai yra patenkinti Domanto progresu? Kokie paties žaidėjo įspūdžiai pirmajame NBA sezone?
– Pirmasis jo sezonas tikrai nėra blogas. Aišku, yra svyravimų, tačiau tai – normalu. Jau ir Europoje žaidžiant galima patirti svyravimų, o tuo labiau atėjus į NBA ir pakeitus žaidimą, nes jis čia vis tiek kitoks. Bet viskas yra gerai, jis eina teisinga linkme: ir mes norime, ir klubas nori, ir jis pats nori tobulėti: jis yra darbštus, todėl viskas – jo rankose.
– Donatas Motiejūnas ne kartą yra minėjęs, kad labai nori žaisti rinktinėje. Pernai jis rinktinę paaukojo dėl kontrakto, bet vėliau viešai gailėjosi priėmęs tokį sprendimą. Jeigu išbrauktume sveikatos problemų galimybę, tai daugiau barjerų link rinktinės neturėtų atsirasti?
– Galiu patvirtinti, kad Donatas tikrai turi didelį norą žaisti. Tik jo situacija kiek skiriasi nuo kitų, nes vasarą baigiasi kontraktas, todėl jam reikės vėl ieškoti klubo. Taip kad laukiame sezono pabaigos ir tikimės, kad visų jo reikalų sprendimas neužtruks. O noras, kaip ir sakiau, yra: lauksime jo atvažiuojant.
– Praėjusią vasarą D-Mo prioritetas buvo nauja sutartis. Galbūt šiemet rinktinė bus pirmoje vietoje?
– Ne, jis pirmų vietų neskirstė, bet tikrai matosi, kad Donatas nori žaisti rinktinėje. Bet tuo pačiu, aišku, nori ir kontraktą turėti. Dar yra to laiko, todėl palaukime visų derybų ir pamatysime.
– Itin daug žiniasklaidoje apie dabartinę savo situaciją „Pelicans“ klube Donatas nekalba. Jums tikriausiai jis daugiau papasakojo?
– Ne tik Donatas – kiekvienas krepšininkas nori žaisti. Jis yra jaunas, nori įrodyti, kad gali žaisti. Ir mes žinome, kad jis gali. Bet situacija yra tokia, kokia yra.
– Dėl Mindaugo Kuzminsko visi sirgaliai buvo ramūs iki tol, kol Niujorko spaudoje pasirodė tekstas, kuriame rašoma, kad „Knicks“ gali jo neišleisti į Europos čempionatą, nes norėtų, jog šis dirbtų individualiai. Ar tokiose kalbose yra bent kruopelytės tiesos?
– Nežinau, kas tai rašo ir iš kur tokia informacija, bet pats Mindaugas tikrai nori. Kaip jis ir pats minėjo: žais, kol bus reikalingas. Su klubo vadovais taip pat turėjome pokalbį – situacija tokia pati, kaip ir su Domantu – jis yra naujokas, todėl klubui įdomu ir svarbu, kaip Mindaugas dirbs vasarą. Mes išsakėme savo programą ir lūkesčius: dalinsimės visa informacija su „Knicks“ klubu, o jo atstovai taip pat gali atvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip mes dirbame ir pasakyti savo pageidavimus. Bet kažkokių didelių problemų nėra – bendradarbiaujant su jais tikrai galima rasti bendrą kalbą.
– Po vakarienės su jumis Philas Jacksonas pasidalino nuotrauka socialiniame tinkle „Twitter“, prieraše gražiai atsiliepęs ir apie Mindaugą. Ar „Knicks“ komanda patenkinta tuo, kaip pirmaisiais metais rungtyniauja debiutantas iš Lietuvos?
– Aš manyčiau, kad laiką, kurį jis gavo – išnaudojo pakankamai gerai. Klubas turi savo viziją, kokius žaidimo elementus jis galėtų patobulinti: mes irgi už tai, kad jis tobulėtų ir būtų kuo geresnis žaidėjas – nuo to ir Lietuvai bus geriau (šypteli).
– Buvęs Jono Valančiūno treneris Billas Bayno pastebėjo, kad nuo didelių krūvių Jonas praėjusią vasarą Rio de Žaneire buvo tiesiog išsunktas, todėl jam vertėtų vasarą skirti poilsiui. Kaip dėl Europos čempionato nusiteikęs pats Jonas?
– Jonas taip pat nori atstovauti rinktinei – jie visi (NBA žaidėjai) tikrai nori padėti Lietuvai. Federacija prieš tai trejus metus važiavo ir kalbėjosi su „Raptors“ vadovais, kurie puikiai žino, kaip Lietuvoje yra dirbama, kokios yra sąlygos. Jokių problemų iš jų pusės tikrai nėra, o paties Jono norai yra atvažiuoti ir atstovauti. Bet jam sezonas dar nesibaigė – laukia atkrintamos varžybos, todėl palaukime. Svarbiausia, kad visi būtų sveiki, tada vasarą jų ir lauksime.
– Su kiekvienais metais lūkesčiai Jonui vis labiau didėja, o šiemet visi tikėjosi galingo proveržio jo žaidime. Visgi sezonas jam – itin banguotas: matėme ir įspūdingų, ir blankių pasirodymų. Kaip su visu šiuo spaudimu tvarkosi pats aukštaūgis?
– Jis gerai susitvarko, o aš manyčiau, kad jo sezonas tikrai yra geras. Visi puikiai matome ir žinome, koks yra NBA stilius. O tas jo bangavimas dažnai priklauso nuo pačios komandos: jis būna dažnai pasodinamas, nežaidžia pakankamai ir minučių gauna tai mažiau, tai daugiau. Bet matant tai, ką jis gauna ir ką demonstruoja, manau, jog žaidimas yra geras. Nereikia per daug kabinėtis – viskas su juo yra gerai.
– Jeigu trumpai reziumuotume jūsų kelionę po Ameriką, tai nesuklysiu pasakydamas, kad D. Adomaičiui parvežėte keturis TAIP?
– Visi tikrai nori – galiu tai patvirtinti, bet sulaukime sezono pabaigos, nes svarbiausia, kad visi būtų sveiki. Ryšius su klubais turime ir juos palaikysime: sulaukime liepos mėnesio ir tuomet bus viskas aišku.
– Žinau, kad būdamas Niujorke bendravote ir su Lietuvos teisėju Gediminu Petraičiu. O apie ką vyko pokalbis?
– Buvo tikrai įdomu susitikti: susipažinome, nes anksčiau nebuvome vienas kito matę. Kalbėjomės apie jo darbo specifiką, apie tai, kaip jis pateko į NBA, kaip jam sekasi teisėjauti – buvo įdomu išgirsti visa tai iš jo paties. Mes netgi norėtume, kad jis vasarą atvažiuotų į Lietuvą ir pateisėjautų draugiškose rungtynėse – būtų ir jam, ir mums įdomu.
– Persikelkime į Europą. Kadangi bendraujate ir su kitais Lietuvos rinktinės kandidatais, kokia bendra tendencija jų požiūryje į artėjantį Europos čempionatą?
– Tai yra Europos čempionatas: reikia šone palikti visus svarstymus, ką jis reiškia, ar galima patekti į pasaulio pirmenybes. Yra galimybė iškovoti medalius: tikrai turime pajėgią rinktinę su daug gerų žaidėjų, tai kodėl nenuvažiavus ir nepabandžius laimėti?
– Traumos ir poilsis. Šie du žodžiai dažnai minimi kalbant apie rinktinės senbuvių galimybes vasarą prisijungti prie nacionalinės komandos stovyklų. Kaip buvęs žaidėjas, galbūt galite pasakyti, ar labai sunku kovoti su noru žaisti rinktinėje, kai kūnas ima siųsti kitokius signalus?
– Ne paslaptis, kad kuo vyresnis žaidėjas – tuo jam daugiau poilsio reikia. Taip pat ir traumų daugiau pasitaiko. Bet žaidėjai tikrai neatvažiuos po savaitės ar dviejų. Visi, net ir tie, kuriems sezonai užsitęs ilgiausiai, turės daugiau nei mėnesį atostogų. Manau, kad tai yra nemažas laikas pailsėti, o ir kita vasara bus laisva, nes joks čempionatas nevyks. Taip kad viskas yra suderinama, nors, aišku, viskas priklauso nuo žaidėjo: svarbiausia, kad nebūtų traumų, o norėti, manau, kad visi nori.
– Rinktinei keliamas tikslas – 1-5 vietos, pats taip pat užsiminėte apie medalius. Jeigu susirinktų geriausi žaidėjai, tai tikrai būtų nemažai galimybių tai pasiekti. Galbūt tai ir yra didžiausias svertas kalbose su žaidėjais bei jų pačių didžiausia motyvacija?
– Lietuvai galimybė laimėti visada yra, bet apie tas vietas dabar nesinori kalbėti. Reikia sulaukti visų žaidėjų, reikia, kad visiems sveikata žaisti leistų tiek treniruočių, tiek čempionato metu. Laiko dar yra pakankamai iki stovyklos pradžios, todėl dar nepradėkime spėlioti. Palaukime vasaros ir viską pamatysime.
– Anksčiau Lietuvos rinktinė turėdavo aiškius lyderius: Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Šarūną Jasikevičių, Arvydą Macijauską, Liną Kleizą ar jus. Bet pastaraisiais metais pergales skiname komandiniu žaidimu, kurį daug kas vadina didžiausiu mūsų šalies privalumu. O kaip tokį žaidimo stilių vertinate jūs?
– Tai jeigu pergales skina – reiškia viskas gerai (šypsosi). Nesvarbu, ar skina labiau individualiais veiksmais, ar komandiniais: jeigu tos pergalės yra – reiškia ir taip, ir taip yra gerai.
