Įsidėmėjo lietuvišką komandos dvasią
„Kai jis pamatė lietuvius, pajuto, kokia atmosfera mūsų komandoje, kaip visi gyvena krepšiniu, kaip kartu dainuoja po pergalių, pasakė: kaip aš jums pavydžiu“, – Krepšinis.lt pažintį su I. Brazdeikiu nupasakojo Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila.
Kanados jaunių rinktinės krepšininką jis sutiko praėjusią vasarą Saragosoje (Ispanija) vykusio pasaulio 17-mečių čempionato metu.
Arno Veličkos ir Igno Sargiūno vedami lietuviai tąkart nužygiavo iki bronzos. Galbūt būtų žengę ir dar vieną žingsnį, jei prie pirmaisiais smuikais komandoje griežusių gynėjų būtų prisijungęs puolėjas, per rungtynes vidutiniškai surenkantis 14,7 taško ir atkovojantis 6,9 kamuolio.
Toks buvo I. Brazdeikio indėlis į kanadiečių kraitį. Bet viena favoričių laikyta ekipa liko apdovanojimų pakylos papėdėje, ketvirtfinalyje pralaimėjusi įnirtingą mūšį būsimiems vicečempionams turkams.
Tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose rungtyniavęs I. Brazdeikis Saragosoje buvo vienas pagrindinių Kanados ginklų. Lietuviškai su akcentu kalbantis krepšininkas tarp visų pirmenybių dalyvių pagal rezultatyvumą užėmė 12-ą vietą.
Ar gali būti, kad vieną dieną jo taškai kris jau į Lietuvos taupyklę?
Stringa prie pilietybės šviesoforo
Atsakymas į šį klausimą šiandien – vargu. Bet 201 cm ūgio žaidėjo tėvas Sigitas Brazdeikis neatmeta galimybės, jog ateityje situacija pasikeis.
Su visų amžiaus grupių Lietuvos jaunimo rinktines koordinuojančiu R. Radvila jį supažindino gabiems lietuviams persikelti per Atlantą padedantis Deirūnas Visockas.
Po turnyro Saragosoje S. Brazdeikis ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovas kelis kartus bendravo apie jaunojo krepšininko perspektyvas pajudėti priešinga kryptimi.
„Ignas visuomet norėjo žaisti už Lietuvą. Jam tai patiktų, net kalbos nėra. Bet ne nuo jo viskas priklauso“, – Krepšinis.lt sakė S. Brazdeikis.
Jo sūnus Kanados aprangą pirmą kartą pasimatavo 2015 metais, kai atstovavo jai „FIBA Americas“ 16-mečių pirmenybėse.
Pakeisti rinktinę kairiarankis puolėjas dabar galėtų tik tuo atveju, jei tam neprieštarautų Kanados krepšinio federacija. Maža to, reikėtų prašyti ir išimtinio Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) generalinio sekretoriaus Patricko Baumanno leidimo.
Dar opesnė yra pilietybės problema. Lietuviškas I. Brazdeikio pasas, kurį jis turėjo vaikystėje, baigė galioti, o išduoti naujo neleidžia dvigubą pilietybę ribojantys Lietuvos įstatymai.
„Mano nuomone, Kanados federacija nedarytų dirbtinių kliūčių. Bet kol kas nieko neišeis. Paskambinau į ambasadą, išsiaiškinau, kad paso Ignas negali gauti.
Niekam dėl to nepriekaištauju, įstatymus reikia gerbti. Galbūt vieną dieną jie pasikeis, juk tokių iniciatyvų jau būta. O jei ateis diena, kai Ignas trokš žaisti Lietuvos rinktinėje labiau už viską pasaulyje, jis atsisakys Kanados pilietybės ir parvažiuos į Lietuvą. Spręsti reikės jam pačiam“, – kalbėjo S. Brazdeikis.
Nori būti reikalingas
Pasak Iggy Kanadoje vadinamo žaidėjo tėvo, rinktinę šis renkasi ne sverdamas komandų pajėgumą ir galimybes tarptautinėje arenoje.
„Lemiami yra ne proto, o jausmų argumentai, tai, ko geidžia širdis. Vis dėlto yra ir kitų aplinkybių, į kurias praeityje reikėjo atsižvelgti“, – aiškino S. Brazdeikis.
Jis pirmasis 2000-aisiais išvyko dirbti į JAV. Netrukus atkeliavo likusi šeimos dalis – žmona Diana, vyresnioji dukra Ema ir tuomet dvejų metų Ignas.
Vėliau Brazdeikiai persikraustė į Kanados miestą Vinipegą, kur pasaulį išvydo jaunėlis Augustas. Galiausiai šeima įsikūrė greta Toronto – Oukvilyje.
Bet I. Brazdeikis dabar namuose pasirodo tik retkarčiais – vaikinas gyvena už valandos kelio esančiame Orindžvilyje, mokosi vietos mokykloje ir atstovauja jai Ontarijo provincijos pirmenybėse.
Dėl krepšinio I. Brazdeikiui dažnai tenka keliauti per sieną į JAV, todėl kanadietiškas pasas praverčia. O jei žaidžia šios šalies rinktinėje, jam leidžiama birželį – per jaunimo tarptautinių pirmenybių įkarštį – praleisti pamokas ir egzaminus mokykloje.
Perspektyvų atvykėlį iš Lietuvos Kanados treneriai kviesti į nacionalines komandas pradėjo nuo jauniausiųjų pakopos. Ar taip būtų ir gimtinėje, žaidėjo tėvas teigia nesiryžtantis spręsti.
„Komandų poreikiai yra svarbus dalykas. Juk lietuviai ir be Igno žaidžia sėkmingai, ir be jo laimi medalių. Klausimas, ar jis dabar Lietuvai reikalingas, ar neužims kažkieno kito vietos. Ateityje – galbūt. Manau, Ignas bus geras žaidėjas. Toks, kuris tiktų Lietuvai, galėtų jai padėti. Kaip sako treneriai Kanadoje, Ignas – europietiško stiliaus žaidėjas su amerikietiško krepšinio elementais. Manau, jis pritaptų Lietuvos komandose“, – svarstė S. Brazdeikis.
Reikia manyti, kad taip. Mat I. Brazdeikio link rankas jau tiesia virtinė Šiaurės Amerikos studentų krepšinio lygoje (NCAA) dalyvaujančių universitetų, žaidėją seka ir NBA žvalgai.
18 pasiūlymų
42, 48, 50 – tai skaičiai I. Brazdeikio rezultatyvumo grafoje praėjusį mėnesį.
Simboliška, kad pusšimtį taškų į Orindžvilio mokyklos varžovų krepšį jis suvertė kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. O po savaitės padarė tą patį.
„Jis yra universalus, gana gerai valdo kamuolį ir jaučia aikštelę, kad žaistų lengvuoju krašto puolėju. Taip pat Ignas labai gerai valdo savo kūną, turi gerą koordinaciją: gali įmesti ir po kontakto su varžovu. Prasiveržęs jis gali greitai išlįsti, išsiriesti, rasti nišą kamuoliui mesti“, – sūnaus žaidimo kozirius apibūdino S. Brazdeikis.
Anaiptol ne tik tėvas mato Igną palankioje šviesoje: ne veltui pastarasis buvo pakviestas dalyvauti naktį iš pirmadienio į antradienį Lietuvos laiku vyksiančiose Kanados moksleivių „Visų žvaigždžių“ rungtynėse.
Orindžvilio mokyklą I. Brazdeikis turėtų lankyti ir kitais mokslo metais. Bet gali būti ir taip, kad jau po ateinančios vasaros persės į universiteto suolą.
„Apvažiavome Našvilio, Sinsinačio, Pitsbergo universitetus. Tai buvo neoficialūs vizitai – pasižiūrėjome, susipažinome su treneriais. Šią dieną stipendiją Ignui siūlo 18 universitetų“, – atskleidė S. Brazdeikis.
Vasarą krepšininkas dalyvaus Elitinėje jaunimo krepšinio lygoje (EYBL), kur dar sykį pasirodys žvalgams.
NBA klubų atstovams jis, kaip ir metais jaunesnis kaunietis A. Velička, jau prisistatė „Krepšinis be sienų“ stovykloje, surengtoje vasarį Naujajame Orleane NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio metu.
Kartais NBA vartai atsiveria ir žaidėjams, nebaigusiems viso ketverių metų kurso NCAA – pavyzdžiui, Domantas Sabonis NBA naujokų biržoje buvo pašauktas įpusėjęs studijas Gonzagos universitete.
S. Brazdeikis teigia, kad apie tokį kelią jo atžalai kol kas galvoti neverta.
„Niekada nereikia iškart šokti ant medžio viršūnės, reikia lipti pakopomis. Orientuojamės į NCAA, o kaip bus, matysime. Galimybių patekti į NBA Ignas turi, bet dabar apie tai mąstyti nereikia“, – įvykių neskubino S. Brazdeikis.
Pažintis bažnyčioje
Kol kas NBA virtuvę I. Brazdeikis daugiausia pažįsta iš Toronto „Raptors“ rungtynių.
Brazdeikiai buvo sutikę ir „dinozaurų“ vidurio puolėją iš Lietuvos Joną Valančiūną – bet ne „Air Canada Centre“ arenoje, o... bažnyčioje per šventes.
„Asmeniškai nesame pažįstami, bet susidariau įspūdį, kad jis – nuoširdus ir geras vyrukas“, – pasakojo S. Brazdeikis.
Supažindinti savo vaikus jis norėtų ir su garsia jų giminaite – 1997 metų Europos čempione L. Brazdeikyte, šiuo metu dirbančia LKF. Kaip pamena S. Brazdeikis, jo ryšys su pussesere dėl šeimyninių aplinkybių nutrūko vaikystėje.
Pats šeimos galva teigia krepšinio profesionaliai niekada nežaidęs, nors vyresnysis sūnus jį praaugo ne taip seniai – statybos inžinieriaus išsilavinimą turintis vyriškis yra 198 cm ūgio.
Neteko jam ir dirbti treneriu, bet būtent tėtį pirmuoju savo mokytoju krepšinio aikštėje įvardija nuo penkerių sportuojantis I. Brazdeikis.
„Krepšinio aš nežaidžiau, bet jį išmanau – kaip ir visi lietuviai. Juk visi mes esame krepšinio treneriai, – juokėsi S. Brazdeikis. – Jei rimtai, augau kartu su Ignu – ėmiau gilintis į žaidimo niuansus, padėjau, kiek galėjau. Dabar padedu jaunesniajam sūnui.“
Dvylikametį Augustą jis kasdien veža į krepšinio treniruotes Oukvilyje. O mintyse audžia planus, kaip jaunėliui sudaryti galimybes krepšinio pasimokyti ir Lietuvoje.
Igną į Lietuvą jis buvo nusivežęs tik kartą. Pasak S. Brazdeikio, penkių asmenų šeimai skraidyti į gimtinę – brangus malonumas.
Bet gal ateityje transatlantiniai reisai taps įprasti Brazdeikiams?
