Viešojoje erdvėje netyla kalbos, kad rinktinės senbuviai vasarą paskirs poilsiui, o tam peno duoda ir kol kas apie ateitį patys miglotai kalbantys krepšininkai. Tačiau susidūrę su realybe, jie gali imti kalbėti visai kitaip. Kodėl?
Praėjusiais metais sezoną vėliausiai užbaigė Jonas Mačiulis, Ispanijos čempiono trofėjų virš galvos kėlęs birželio 22 dieną. Ir jeigu praėjusią vasarą į rinktinės stovyklą puolėjas atvyko praktiškai be poilsio, tai šiemet jo jis turės sočiai – pirmoji Lietuvos rinktinės stovykla Palangoje numatyta liepos 21-ąją.
Kitas svarbus aspektas – visą vasarą krepšininkai paplūdimiuose gulėti vis tiek negalės, nes reikės ruoštis naujajam sezonui. Tai kodėl gi to nepadaryti Lietuvos rinktinėje?
„Žinote, vyresni žaidėjai jau supranta, kad ir tas 2-3 savaites jie nebegali ilsėtis – kuo ilgiau praleidi be aktyvaus sporto, tuo sunkiau prieš sezoną sugrįžti į sportinę formą. Tada padidėja ir traumų tikimybė pasiruošimo metu, kai gaunami dideli krūviai – fiziologijos neapgausi. Situacija tikrai ideali – žaidėjai galės ir pailsėti, ir atvažiavę į rinktinę labai gerai pasiruošti artėjančiam sezonui. Europos čempionatas prilygtų draugiškoms rungtynėms klube, – juokdamasis svarbų kozirį pokalbiuose su krepšininkais atvertė D. Adomaitis.
– Niekur nebus geresnio pasiruošimo sezonui nei yra Lietuvos rinktinėje, nes turime mes visas idealias sąlygas: fizinio parengimo trenerį, puikų medicinos personalą, geriausią įrangą. Aš labai tikiuosi, kad jie visi šias sąlygas išnaudos.“
Tačiau bent kol kas galvos dėl vasaros treneris labai smarkiai nesuka – šnekučiuojasi su krepšininkais ir su malonumu per televizorių stebi jų žaidimą. Kiek kitokia situacija – pagrindiniame darbe. Klaipėdos „Neptūnas“ pastaruoju metu išgyveno nelengvą krizę, kuri privertė kardinaliai pakeisti visus prieš sezoną sudėliotus planus.
Apie nelengvą laikotarpį „Neptūno“ klube, žongliravimą tarp dviejų darbų ir nenumaldomai artėjančią vasarą – Krepšinis.lt pokalbyje su naujuoju Lietuvos rinktinės vairininku.
– Treneri, pastaruoju metu „Neptūnas“ atlaikė gana rimtą išbandymą, kai išvyko net tris žaidėjai ir atvyko du nauji. Ar šis periodas sustiprino pačią komandą iš vidaus? – Krepšinis.lt paklausė D. Adomaičio.
– Dėl žaidėjų atsidavimo ir darbo treniruotėse aš neturiu jokių priekaištų – jie labai profesionaliai suprato šią situaciją. Nors tai ir nebuvo lengva. Treniruočių procesą buvome suplanavę visiškai kitaip, tačiau jį reikėjo keisti, kadangi teko į komandą įvedinėti naujokus. Bet žaidėjams jokių priekaištų neturi – tikras malonumas dirbti su tokia žmonių grupe.
– Bet visų šių permainų auka tapo FIBA Čempionų lyga, iš kurios iškritote jau aštuntfinalyje. Nepatekimas į geriausiųjų aštuonetą – didelis nusivylimas?
– Visada sporte žiūrima į priekį, todėl natūralu, kad norisi eiti kuo toliau. Žinoma, kad gaila, bet negalime dabar sėdėti ir gailėtis, nes laukia naujas iššūkis – LKL. Viską jau pamiršome, žiūrime į priekį ir gyvename šia diena.
– Tokios suirutės ir jus, kaip trenerį, turėtų užgrūdinti?
– Man, kaip treneriui, tai išbandymas. Toks sezonas kiekvienam treneriui būtų išbandymas. Kažkokių dalykų nutiko pirmą kartą karjeroje, bet reikia būti profesionalu, pačiam susikaupti ties savo darbu, o ne ieškoti pasiteisinimų ar kaltų. Mes turime padaryti savo darbą ir įgyvendinti tikslus, kurie tikrai nesikeičia.
– Kai atsisveikinote su trimis žaidėjais ir pradėjote dviejų naujų paiešką, sakėte, kad rinksitės labai atidžiai. Iš pirmo žvilgsnio – atliktas puikus darbas (komandą papildė Danielis Ewingas ir Chrisas Loftonas). Kam už šį darbą reikėtų skirti didžiausius nuopelnus? Jums?
– Jokiu būdu nuopelnų negali prisiimti kažkas vienas – tai viso mūsų trenerių kolektyvo nuopelnas, nes patys ieškojome, patys bendravome tiek su žaidėjais, tiek su jų atstovais. Buvo ir kitų kandidatų, su kuriais vyko derybos, tačiau apsisprendėme likti ties šiais žaidėjais. Džiaugiamės, kad suspėjome, nes laikas labai spaudė.
– Didžiąją sezono dalį rikiavotės antroje LKL turnyro lentelės pusėje, o praėjusį savaitgalį jau pakilote į ketvirtą vietą ir dar turite šansų finišuoti antroje. Įmanomas toks reguliaraus sezono, kuris prasidėjo itin prastai, finišas?
– Esame tokioje situacijoje, kad dabar labiau žiūrime į save, į savo kondiciją, kurią norime pagerinti, stebime treniruočių darbą ir žaidėjų reakciją į krūvį bei kokia yra žaidimo kokybė rungtynėse. Tikrai nežiūrime taip toli į priekį, kur ta antra ar trečia vieta. Realiai, šiai dienai svarbiausia yra treniruočių procesas ir kitos rungtynės su „Šiauliais“.
Iki reguliariojo sezono pabaigos turime susiderinę visą treniruočių procesą – galime jį tik koreguoti. Laukia didelis išbandymas, nes daug rungtynių žaisime išvykose, tačiau manau, kad taip dar geriau pasiruošime atkrintamosioms varžyboms. Be to, dabar turime tik vienerias rungtynes per savaitę, todėl – viskas tvarkoje.
– Pastaraisiais metais „Neptūnas“ savo sirgalius išlepino pergalėmis, o pernai dar ir perrašė istorijos metraščius. O koks medalis būtų laimėjimas šiame sezone?
– Lietuvos krepšinio situaciją reikėtų vertinti realiai (šypteli) – „Žalgiris“ yra labiausiai išsiskirianti komanda, kuri žaidžia aukščiausiame lygyje ir demonstruoja labai gerą krepšinį tiek Lietuvoje, tiek Eurolygoje. Bet kurioje serijoje „Žalgiris“ visada bus favoritas. Favoritas jis bus ir laimėti čempionatą. Visos kitos komandos vienos su kitomis tikrai gali kovoti – laukia labai įdomi pabaiga. Pasiruošimas yra viena, bet sporte reikia ir daug sėkmės, nes kartais viską lemia vienas metimas. Šiai dienai yra daug apylygių komandų – vienos geresnėje, kitos blogesnėje formoje. Daug kas būtent ir priklausys nuo to, kokioje formoje jos pasieks atkrintamąsias.
– Anksčiau sakėte, kad rinktinei skiriate kiekvieną laisvą laiko akimirką. O kai jau turite pagalbininkus, galbūt našta palengvėjo?
– Dirba asistentai, tikrai (juokiasi). Buvome visi susitikę, pasiskirstėme darbus, pasikalbėjome apie treniruočių planus. Kito susitikimo metu viską jau susidėliosime aiškiau, su konkrečiomis užduotimis. Bet šiai dienai tai nėra tas darbas, kuris atima labai daug laiko – pirmiausia yra bendravimas ir užsienyje rungtyniaujančių žaidėjų stebėjimas. Bet vienas malonumas stebėti lietuvių žaidimą, o ne bendrą komandos vaizdą, žaidimo sistemą ar derinius – tai nėra pasiruošimas prieš konkretų varžovą (šypteli).
Laisvu laiku man yra malonu pasižiūrėti, kad ir paskutines fantastiškas „El Clasico“ rungtynes tarp „Real“ ir „Barcelonos“, kuriose nugalėtoją lėmė paskutinis metimas. Džiugu ir kad Jonui Mačiuliui gerai sekasi, džiugu ir kad nereikia jam daug minučių žaisti ir kad yra sveikas. Ta pati NBA – pasižiūriu kaip kam sekasi. Bet daugiausiai vyksta pokalbiai.
Mane labiausiai džiugina visų NBA rungtyniaujančių žaidėjų noras atstovauti Lietuvai ir vilkėti rinktinės marškinėlius. Tai yra svarbiausia. Dar svarbu, kad visi būtų sveiki – tada pasibaigus sezonui bus galima išgirsti tuos konkrečius atsakymus. Nors iš kai kurių žaidėjų jau buvo labai aiškiai pasakyta, kad tikrai atvažiuos, jeigu tik bus sveiki.
– Negaliu nepaklausti apie Ramūną Šiškauską. Kaip jums pačiam į galvą šovė tokia netradicinė idėja? Galbūt norėjote žmogaus, kuris būtų tarsi tarpininkas tarp žaidėjų ir trenerių štabo?
– Ir tai. Ramūnui komunikacijoje ir bendravime nekyla jokių problemų nei su jaunesniais, ką jis puikiausiai rodo vesdamas treniruotes „U15 kartos“ vaikams, nei su vyresniais žaidėjais, su kuriais ir pats žaidė aikštelėje – tai yra be galo svarbu.
Kitas dalykas – kitoks požiūris į krepšinį: mes daug su juo bendraujame – jo krepšinio supratimas yra labai aukštas. Jis atsineš ir savo nuomonę, ir savo patirtį. Mums tai palengvins darbą, nes jame svarbiausia turėti žmones, kurie turi savo nuomones ir nebijo jų apginti. O tada svarbiausia pasirinkti teisingiausią sprendimą.
– Ramūnas dabar ruošiasi kelionei pas NBA lietuvius. O Europoje rungtyniaujančius tautiečius ketinate aplankyti?
– Kad Europoje užtenka ir telefoninių pokalbių. Su kai kuriais buvau susitikęs, ir Benas Matkevičius (asistentas – Krepšinis.lt) buvo susitikęs, kai stebėdavo Eurolygos rungtynes. Tas bendravimas vyksta nuolat, o iš kurio pusės – nemanau, kad yra labai svarbu. Galiu pasakyti, kad esu bendravęs su visais. Dabar laukia kitas etapas – bendravimas su kitais žaidėjais, kurie bus kandidatų sąraše.
– Kai perskaitote naujieną, kad vienas ar kitas Lietuvos rinktinės lyderis patiria traumą, širdis nenusirita į pakulnius?
– Pirma reakcija – imi telefoną ir rašai (juokiasi). Kartais informacija spaudoje yra netiksli: kartais ji pateikiama per skambiai, o kartais trauma yra rimtesnė nei rašoma žiniasklaidoje. Stengiuosi normaliai pabendrauti, sužinoti, kokios problemos kamuoja ir kaip aš ar rinktinės medikų personalas galėtų padėti, nes vis tiek mes turime aukščiausio lygio medicininį personalą – daug žaidėjų iš užsienio grįžta į Lietuvą, kad sužinotų tikslias diagnozes.
– Viešojoje erdvėje svarstoma, kad senbuviai rinktinę gali iškeisti į poilsį. Bet juk pasirengimas prasidės tik liepos pabaigoje, o čempionatas – dar po mėnesio. Vis tiek nė vienas krepšininkas negulės paplūdimiuose iki rugsėjo. Galbūt būtent čempionato data ir yra tas pagrindinis argumentas kviečiantis žaidėjus rinktinę?
– Tikrai taip, labai teisingai pasakyta – mes ir su žaidėjais apie tai pasikalbame. Yra formuojama nuomonė, kad vyresni žaidėjai ilsėsis, kad jiems reikia poilsio – to poilsio visiems tikrai bus pakankamai. Bet žinote, vyresni žaidėjai jau supranta, kad ir tas 2-3 savaites jie nebegali ilsėtis – kuo ilgiau praleidi be aktyvaus sporto, tuo sunkiau prieš sezoną sugrįžti į sportinę formą. Tada padidėja ir traumų tikimybė pasiruošimo metu, kai gaunami dideli krūviai – fiziologijos neapgausi. Situacija tikrai ideali – žaidėjai galės ir pailsėti, ir atvažiavę į rinktinę labai gerai pasiruošti artėjančiam sezonui. Europos čempionatas prilygtų draugiškoms rungtynėms klube (juokiasi). Manau, kad nauda būtų visiems.
O ir čempionatas nėra ištęstas – rungtynių kiekis nėra didelis, tarp jų bus poilsio dienų. Niekur nebus geresnio pasiruošimo sezonui nei yra Lietuvos rinktinėje, nes mes turime visas idealias sąlygas: fizinio parengimo trenerį, medicinos personalą, geriausią įranga. Aš labai tikiuosi, kad jie visi šias sąlygas išnaudos.
– Kalbant iš kitos pusės, jeigu susirinks visi geriausi, tai bus kitas galvos skausmas – kaip iš jų atsirinkti? Nes šiais metais į kiekvieną poziciją, galbūt išskyrus tik įžaidėjo, matome po 3-4 rimtus kandidatus.
– Duok Dieve, kad tai būtų didžiausios problemos (juokiasi). Mano nuomonė visada yra labai aiški: rinktinei turi atstovauti geriausi žaidėjai tą dieną. Kitas dalykas – ar žaidėjai sugeba prisitaikyti sistemoje: nebus taip, kad rinktinėje visi 12 žais vienodą laiką. Kiekvienam, atvažiavusiam į rinktinę, turi būti garbė atstovauti savo šaliai – jam neturi būti jokio skirtumo, ar jis 1-2, ar 11-12 žaidėjas rotacijoje. Visada gali staiga tapti ir pagrindiniu žaidėju, nes niekada negali žinoti, kaip nusišypsos laimė – kartais galima tapti ir čempionato atradimu. Tikrai nematau problemų, jeigu ir bus konkurencija – kuo ji didesnė, tuo geriau.
– Iš pradžių daug kas kalbėjo, kad šis Europos čempionatas – tarsi pasibandymas į ateitį, todėl jį galima paaukoti. O dabar plokštelė pasikeitė: imama vis dažniau kalbėti, kad tai paskutinė proga laimėti auksą. Tas didėjantis spaudimas negali pakišti kojos?
– Visada yra įdomu stebėti tokias kalbas ir diskusijas, nes realiai bet kuri situacija turi ir savų pliusų, ir savų minusų. Žinoma, jeigu niekas, kaip deklaruoja, iš tavęs nieko nesitiki, tai psichologiškai gal ir yra lengviau. Bet jūs pasakykite nors vieną čempionatą, į kurį Lietuva važiavo su tikslu tik išeiti iš grupės – visada yra ambicijos kovoti dėl medalių ir aukščiausių vietų. Visi žino atmosferą rinktinėje, visi žino mūsų krepšinio istoriją, todėl manau, kad visada reikia kelti aukščiausius tikslus, bet juos vertinti realistiškai. Mano požiūris – siekti aukščiausių tikslų. Ir jis niekada nepasikeis.
