Niujorke gimęs, o dabar Ispanijoje gyvenantis J. Arlauckas turi lietuviškų šaknų, tačiau prisipažino, kad iki šiol nėra įdėmiai išnagrinėjęs savo giminės medžio.

„Lietuvoje lankausi pirmą kartą, nes per karjerą taip ir neteko čia žaisti. Kai rungtyniavau „Real“ klube, teko keliauti į Latviją, Estiją – visur, išskyrus Lietuvą“, – šyptelėjo „Karališkojo“ klubo legenda.

Augusto Lima

J. Arlauckas „Žalgirio“ arenoje vylėsi sutikti ir savo seną gerą draugą Arvydą Sabonį, su kuriuo du sezonus – nuo 1993 iki 1995 metų – gynė „Real“ komandos garbę. Tiesa, pirmieji bendri žingsniai ant parketo nebuvo patys lengviausi.

„Mūsų duetas veikė tikrai puikiai, nors iš pradžių ir buvo sunku – prireikė 3-4 mėnesių, kol pažinome vienas kitą, išsiaiškinome, kaip toje komandos sistemoje turime žaisti kartu. Arvydas – vienas geriausių žaidėjų istorijoje. Visuomet jo nekęsdavau, kai tekdavo žaisti prieš jį, – juokėsi 206 cm ūgio vyriškis.

– Žinote, iki tol negalvojau, kad jis iš tikrųjų toks geras. Bet kai su juo nuolat kartu žaisdavau ir matydavau, ką jis kiekvieną dieną demonstruodavo, supratau, koks iš tiesų jis yra – buvo nuostabu stebėti jį žaidžiantį.“
Mačiau kelias Domanto rungtynes – jis, žinoma, kitoks žaidėjas nei tėtis. Jis tikrai geras, tačiau neturi tiek talento, kiek Arvydas. Bet jis sunkiai dirba ir būdamas tokio amžiaus jau tikrai gana toli nuėjo.
Joe Arlauckas

Arvydas į Madridą atvyko 1992-aisiais, o Joe – po metų. Per du sezonus legendiniai „Real“ žaidėjai klubą atvedė į Ispanijos lygos (1994 m.) ir į Eurolygos (1995 m.) viršūnes. O kai A. Sabonis pakėlė sparnus į NBA, J. Arlauckas šiltojoje Ispanijoje praleido dar tris sezonus, kurių metu visas komandos vadeles buvo perėmęs į savo rankas.

Apie jo galimybes aikštėje galima būtų kalbėti tikrai daug, tačiau viską pasako vienas faktas – 1996 metų vasario 15 dieną amerikietis savo pavardę į Eurolygos istoriją įsirašė pelnydamas net 63 taškus (24 iš 28 dvitaškių, 15 iš 18 baudų) ir pasiekdamas iki šiol nepagerintą turnyro rezultatyvumo rekordą.

„Niekada, – paklaustas, ar kas nors galėtų pagerinti jo rekordą, nusijuokė jis. – Nesakau, kad nėra už mane geresnių, tiesiog dabar toks žaidimo stilius – treneriai mėgsta į aikštę išleisti visus 12 žaidėjų, todėl niekas negauna tiek žaidimo laiko, kad galėtų pelnyti 63 taškus. Aišku, niekada negali sakyti niekada, bet kai vyrauja toks žaidimo stilius, tai padarytų būtų labai sunku.“

Profesionalo karjerą baigęs 2000-aisiais, būtent kai prasidėjo naujoji Eurolygos era, J. Arlauckas krepšinio neapleido – dirbo šios sporto šakos analitiku, rengė stovyklas vaikams, o vėliau tapo komentatoriumi. Ši profesija amerikiečiui leidžia iš arti stebėti įspūdingiausias naujojo formato Eurolygos kovas, kurios jam palieka itin gerą įspūdį.

„Šie metai kol kas neįtikėtinai įdomūs – atkaklios rungtynės, didelė konkurencija – tikrai smagu žiūrėti“, – pokyčiais Senojo žemyno klubiniame krepšinyje pasidžiaugė J. Arlauckas, neabejojantis, kad taip sparčiai tobulėjanti Eurolyga pamažu gali priartėti ir prie NBA lygio.

Pastarojo čempionato kovų jis taip pat nepraleidžia, todėl neatsisakė įvertinti savo buvusio komandos draugo A. Sabonio sūnaus Domanto potencialo stipriausioje krepšinio lygoje.

„Mačiau kelias rungtynes – jis, žinoma, kitoks žaidėjas nei tėtis. Jis tikrai geras, tačiau neturi tiek talento, kiek Arvydas. Bet jis sunkiai dirba ir būdamas tokio amžiaus jau tikrai gana toli nuėjo. Džiaugiuosi už jį ir manau, kad jis turės gerą NBA karjerą“, – Oklahomos „Thunder“ marškinėlius vilkintį 20-metį pagyrė J. Arlauckas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)