R. Kurtinaitis davė interviu portalui Krepšinis.lt ir paaiškino tokio sprendimo motyvus, savo užmojus Italijoje bei tai, ką sutarė su skandalinguoju D. Gerasimenka.
– Kada pasirašysite sutartį?
– Kitos savaitės pradžioje planuoju skristi į Kantu, su klubo vadovu aptarsime komandos komplektavimo reikalus, tada gal ir sudarysiu oficialią sutartį. Tarėmės dėl dvejų metų trukmės. Tiesa, prieš tai būtina iki galo sutvarkyti reikalus „Chimki“ klube.
– Nors su „Chimki“ išsiskyrėte, su Pamaskvio ekipa dar turite dvejų metų sutartį. Jūs savo noru nutrauksite sutartį ir atsisakysite didelių pinigų?
– Galėčiau nieko neveikti ir gauti pinigus, tačiau man taip nepatinka. Aš noriu dirbti. Bandome susitarti, kad jie man išmokėtų dalį pinigų ir tada nutrauktume sutartį. Dabar deramės dėl sumos, kuri man būtų išmokėta. Noriu susitarti gražiuoju, išlaikyti gerus santykius ir išvengti teismų. Ten liko nemažai mano draugų.
– Kodėl sutikote dirbti kur kas silpnesnėje komandoje nei „Chimki“? Ar tai nėra žingsnis atgal? Gal reikėjo laukti Eurolygos klubų pasiūlymų?
– Aš bimbinėju keletą mėnesių, jau sapnuoju krepšinį. Jei nedirbčiau metus, turbūt prarasčiau ritmą, dalį įgūdžių. Kai mane išmetė Vilniaus „Lietuvos rytas“, sutartį pasiūlė Rygos VEF. Tai – komanda, kuri silpnesnė nei „Lietuvos rytas“. Daug kas nepritarė mano žingsniui pereiti į Latvijos klubą, net šaipėsi. Paskui VEF žaidimas VTB lygoje patiko „Chimki“ vadovams ir jie mane pasikvietė.
Kažkada sutikau dirbti Azerbaidžane, nors ten buvo labai žemo lygio krepšinis. Jei negaučiau pasiūlymo, eičiau treniruoti vaikus. Jeigu dirbsiu Kantu komandoje ir, jeigu neblogai seksis, gal ateityje į mane atkreips dėmesį pajėgesnės komandos.
Pasiūlymų iš Eurolygos nesulaukiau. Aišku, yra tikimybė, kad kas nors pakviestų nuo Naujųjų metų, kai dalis komandų vadovų bus nepatenkinti treneriais ir galbūt juos atleis. Tačiau man jau nusibodo laukti. Kai dar pats žaidžiau, niekada nerungtyniavau Italijos klube. Tai man nelabai pažįstama šalis, taigi bus galimybė susipažinti su ja. Man tai patinka. Italija – gera šalis. Be to, vilioja pakankamai stipri Italijos lyga.
– Ar nejaučiate nerimo, kad Kantu klubo prezidentas 37-erių metų D. Gerasimenka, kuris išlaiko ir Volgogrado ekipą, garsėja skandalingu ir neprognozuojamu elgesiu? Pavyzdžiui, jis ne kartą pats žaidė VTB lygos rungtynėse.
– Manęs tai negąsdina. Mes radome bendrą kalbą. Pasakiau griežtai, kad jo tikrai neleisiu į aikštę, net jei jis labai norės. Abu skaniai pasijuokėme. Apskritai D. Gerasimenkos užmojai – dideli. Jis didžiulis krepšinio entuziastas. Man labai patinka, kai klubas išsikelia maksimalius tikslus. Jis nori greitai tapti Italijos čempionu. Tą padaryti per trumpą laiką labai sudėtinga, bet Kantu komanda kitą sezoną tikrai gali užimti kur kas aukštesnę vietą nei praėjusį, kai liko vienuolikta. Kelti uždavinį užimti, tarkim, aštuntą vietą irgi nerimta, reikia kilti aukščiau. D. Gerasimenka sutiko, kad nuo šio momento be mano žinios nekvies nė vieno žaidėjo. Komandą komplektuosime kartu.
– Kantu klubas kitą sezoną nežais jokiame Europos turnyre. Ar tai nebaugina?
– Ką padarysi. Žaisime Italijos lygoje, kuri yra aukšto lygio. Man kažkada amžiną atilsį verslininkas Šabtajus Kalmanovičius yra sakęs, kad niekada gyvenime neturėsi visko, ko nori. Vis tiek kažko trūks. Aš su „Chimki“ dukart laimėjau Europos taurę, sykį tą padariau su „Lietuvos rytu“. Dabar mano, kaip trenerio, tikslas kada nors laimėti Eurolygą.
– Ką dabar veikiate?
Per savo trenerio karjerą R. Kurtinatis yra dirbęs Baku „Gala“, Vilniaus „Sakalų“, Vroslavo „Slask“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Rygos VEF klubų treneriais, o paskutinius penkerius metus jis praleido „Chimki“ komandoje, su kuria dukart laimėjo Europos taurę (2012 ir 2014 m.), sykį triumfavo VTB Vieningoje lygoje (2011 m.), o 2014-aisiais buvo pripažintas šios lygos metų treneriu.
