Viename Kauno viešbučių vykusios konferencijos pradžia vėlavo keliolika minučių.
Galiausiai tribūną užėmęs LKF prezidentas Arvydas Sabonis pasveikino svečius ir paskelbė, kad konferencijoje dalyvauja lygiai pusė – 63 iš 126 – federacijos narių.
„Pas mus kaip vaistinėje“, – juokavo A. Sabonis.
Dar vienas konferencijos dalyvis prisijungė pavėlavęs.
Pagal LKF įstatus, nesusirinkus bent pusei narių, federacijos vadovams būtų tekę vėliausiai po mėnesio šaukti pakartotinę konferenciją.
Tris valandas trukusio suvažiavimo metu pritarta LKF įstatų korekcijoms.
Svarbiausia naujovė – įtvirtinta išankstinė ginčų tarp federacijos ir jos narių sprendimo ne teisme tvarka.
Ją nustatyti turės vykdomasis komitetas, o ginčus spręs LKF etikos, drausmės ir apeliacijų komisija.
Nuo praėjusių metų LKF bylinėjasi su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu dėl Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) padiktuoto sprendimo imtis sankcijų prieš ekipas, kurios dalyvauja su FIBA konkuruojančios Eurolygos rengiamame Europos taurės turnyre. Teismas bylą nagrinėti iš esmės pradės kitą savaitę.
„Manau, kad kiekvienas federacijos narys turi teisę ginti savo interesus Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Jei nebūtume kreipęsi į teismą, neaišku, ar būtume galėję žaisti Europos taurės varžybose. Žinoma, visada geriau susitarti gražiuoju, bet, šiuo atveju, susitarimo federacija neieškojo“, – Krepšinis.lt sakė „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys.
LKF vadovai aiškina naują ginčų sprendimo tvarką pasiūlę tam, kad vidiniai konfliktai neišsiplėstų į viešumą.
„Logiška, kad pirmiausia ginčą tarp federacijos ir nario bando spręsti pati federacija. Jei nenori jai priklausyti, kam tada į ją stoji? O jei jau esi bendruomenės narys, reikia laikytis bendrų taisyklių. Tikslas tas, kad nesutarimai pirmiausia būtų išsiaiškinami viduje. O iki šiol kiekvieną žingsnį iškart buvo galima skųsti teismui. Tai – ir dideli kaštai, ir nereikalingas ginčo eksploatavimas“, – Krepšinis.lt dėstė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Tarp kitų sekmadienį svarstytų klausimų buvo kompensacija už nepilnamečius krepšininkus, sudariusius profesionalo sutartį su užsienio klubais.
Konferencija nutarė, kad tokiais atvejais žaidėjo atstovai privalės pasirūpinti atlygiu jį ugdžiusiai sporto mokyklai ir treneriams. Mokesčio dydį nustatys pati mokykla, atsižvelgdama į krepšininko rengimo išlaidas. 20 proc. kompensacijos atiteks LKF, išimtys bus taikomos tik dėl šeimyninių aplinkybių svetur emigravusiems jaunuoliams.
Tiesa, žinomas treneris Edas Nickus čia pat suabejojo, ar sistema veiks – jo nuomone, niekas neuždraus išvykstančiam jaunam krepšininkui užsienyje treniruotis be sutarties ir ją pasirašyti tik tuomet, kai sukaks 18 metų.
Savo ruožtu, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) prezidentas Remigijus Štaras ragino federaciją neignoruoti sutartų rungtynių problemos ir imtis konkrečių priemonių jai spręsti. R. Štaras taip pat pasiūlė atgaivinti LKF taurės turnyrą, kurį 2015 metais perėmė Lietuvos krepšinio lyga (LKL).
„Labai smagu, kad mūsų vyresnieji broliai LKL pavertė Karaliaus Mindaugo taurę stipriu komerciškai turnyru. Kita vertus, gaila, kad nebeliko jokio visas lygas vienijančio elemento, kokį turi visos save gerbiančios federacijos. Gana dažnai antklodę ant savęs tempia didesnis ir stipresnis, o mažiukas lieka šalti“, – kalbėjo NKL vadovas.
Tuo metu LKL prezidentas Remigijus Milašius savo pasisakyme prisipažino įsitikinęs planų išplėsti pagrindinę šalies lygą iki 14 klubų nerealumu.
„Mano užmojis buvo 14 komandų, bet įsigilinęs, kiek Lietuvoje yra krepšiniui skiriamų pinigėlių, atsisakiau jo. Nei man, nei tiems, kurie bus po manęs, nepavyks suburti daugiau nei dešimt ekipų“, – prognozavo R. Milašius.
Jo kadencija baigiasi šiemet – birželį laukia LKL prezidento rinkimai. Ar ketina siekti perrinkimo, R. Milašius kol kas neatskleidžia.
„Ar aš esiu, ar neisiu, negaliu pasakyti. Reikia pasižiūrėti, pasikalbėti su A. Saboniu“, – svarstė verslininkas.
