LKL čempionate 20-metis talentas žaidžia svarbiais rungtynių momentais, o paskutiniame susitikime prieš Klaipėdos „Neptūną“ pasižymėjo ne tik pelnytais taškais, bet ir aktyvia gynyba prieš varžovų snaiperius.
Oficialiai klubo svetainei M. Normantas kalbėjo apie pirmuosius žingsniu krepšinio aikštėje bei atskleidė sėkmingo įsiliejimo į sostinės komandą paslaptis.
„Mano tėvas žaidė krepšinį. Kai man buvo šešeri metai, nuvykome į Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją – atlikome testus ir priėmė sportuoti. Taip ir susipažinau su šia sporto šaka“, – sakė gynėjas.
– Prieš trejus metus dar žaidei VKM „Citus“ ekipoje, vėliau prisijungei prie „Perlo“. Kur rungtyniavai du nepilnus sezonus ir kokios patirties pasisėmei iš šio karjeros etapo?
– Visų pirma, buvau gavęs pasiūlymą iš karto prisijungti prie „Perlo“ ir žaisti NKL lygoje. Tačiau nusprendžiau likti „Citus“ klube ir išbandyti jėgas RKL čempionate. Žaidimas tarp vyrų suteikė papildomos patirties – galbūt greičiai ne tokie, kaip NKL lygoje, bet vyresnių žaidėjų visai kitas krepšinio supratimas.
– Esi tarsi pavyzdys, kaip veikia krepšinio piramidė Vilniuje. Per kelis metus tvirtais žingsniais nuo sporto mokyklos pasiekei pagrindinę „Lietuvos ryto“ komandą. Kaip manai, kas lėmė tokį greitą ir sklandų kopimą į viršų?
– Manau, kad geri pradmenys, įgauti treniruojantis pas Gintarą Razutį. Jis buvo labai reiklus treneris, kaip ir Gintautas Regina. Užsigrūdinau, susitvarkiau su jauduliu visose situacijose.
Galbūt iš pradžių NKL lygoje buvo sunku, bet paskui save perlaužiau ir tvirtais žingsniais bandžiau įrodinėti savo vertę.
– Kaip „Lietuvos ryte“ tave priėmė komandos žaidėjai, kai tapai pilnaverčiu komandos nariu?
– Prie klubo buvau trumpam prisijungęs dar praėjusią vasarą, tačiau tuomet kartu sportavau vos porą savaičių. Nuo to laiko ekipoje daug kas pasikeitė. Pagrindiniai žaidėjai mane buvo anksčiau matę ir pažinojo. Priėmė kaip draugą.
– Debiutines rungtynes sužaidei Europos taurėje, o ne LKL lygoje. Ar buvo jaudulio, prieš žengiant į aikštelę?
– Tikrai jaudinausi, labai norėjau įmesti pirmuosius taškus, nors ir nepavyko. Bet labai vertinau trenerio pastangas, kad mane priėmė ir suteikė galimybę pasireikšti. Esu jam dėkingas.
– O debiutas LKL lygoje?
– Pirmose rungtynėse prieš Panevėžio „Lietkabelį“ žaidžiau gana trumpai, bet jauduliukas visada buvo. Galbūt kartais ir dabar šiek tiek jo yra, bet po truputį įsivažiuoju. O pats debiutas buvo nelengvas.
– Kai žengi į aikštę, „Lietuvos ryto“ sirgaliai tave pasitinka gausesniais plojimais. Ar jauti išaugusį jų dėmesį ir palaikymą?
– Iš tiesų, esu jiems esu labai dėkingas. Labai malonu, kad palaiko jauną žaidėją. Esu vilnietis, žaidžiu gimtojo miesto ekipoje, todėl labai geras jausmas.
– Dar neseniai pats buvai „Lietuvos ryto“ rungtynių žiūrovas – koks jausmas žaisti ekipoje, kurią palaikai nuo vaikystės?
– Kai buvau vaikas, tikrai nesitikėjau, kad sėdėsiu čia su ekipos emblema ant savo krūtinės. Buvau susižavėjęs „Lietuvos rytu“ ir net negaliu įvardinti, koks viduje yra geras jausmas.
– Klubas iškovojo daugybę trofėjų, ekipai vadovaujant treneriui Rimui Kurtinaičiui. Kaip pavyksta perprasti šio stratego filosofiją?
– Su panašia filosofija buvau jau susidūręs NKL lygoje, kai dirbau su treneriu Arvydu Gronskiu, kuris yra nemažai perėmęs detalių iš Rimo.
Taigi, jau šiek tiek buvau susipažinęs, tačiau „Lietuvos ryte“ vis tiek teko susidurti su naujais dalykais. R.Kurtinaitis – labai rimtas ir reiklus treneris, iš jo užsiėmimų galima išmokti daug svarbių dalykų.
– R. Kurtinaitis dažnai mėgsta papasakoti motyvuojančių istorijų. Galbūt jos tave įkvepia, kaip jauną krepšininką?
– Taip, R.Kurtinaitis yra didelė mūsų šalies krepšinio istorijos dalis, o žaidėjams yra labai geras pavyzdys, ypač mano pozicijoje. Tikrai yra daug istorijų, kurios padeda.
– Nemažai jaunų krepšininkų, kurie pereina į pagrindinę vyrų komandą, dažnai sulaukia aplinkinių replikų, kad gali negauti žaidimo laiko. Kaip pats viską priėmei ir ko tikėjaisi?
– Kai prie ekipos prisijungė R.Kurtinaitis, supratau, kad galiu šiek tiek gauti laiko aikštėje. Esu labai dėkingas jam, kad suteikia galimybių pasireikšti. Ačiū Dievui, kad per tą laiką sekasi kažką nuveikti gero komandai.
– „Perlo“ ekipoje yra nemažai talentingų krepšininkų. Ką pats išskirtum iš savo buvusios komandos?
– Gytį Radzevičių, kuris paliko klubą sezono viduryje, jis buvo metais už mane vyresnis. Taip pat šiuo metu traumą besigydantį Aistį Pilauską, Arną Beručką. Ir daug jaunesnių – Deividą Sirvydį, Domantą Vilį, Karolį Giedraitį. Yra daug gerų būsimų žaidėjų.
– Tavo profesionalaus krepšininko dar tik prasidėjo, tačiau ko palinkėtum talentams, kurie aikštėje žengia tik pirmuosius žingsnius?
– Užsispyrimo, susikaupimo, paklusimo treneriui. Turi prisitaikyti prie komandos, įeiti į vėžes, padėti jai siekti savo tikslų.
