Prieš pusantrų metų FIBA pateikė savo naują viziją, pagal kurią tarptautinis krepšinis pasektų FIFA pavyzdžiu. Pagal šią reformą nuo 2017 metų į visus tarptautinius turnyrus – tiek Europos, tiek pasaulio čempionatus (iš pastarojo – ir į olimpiadą) atrankos turnyruose, o šie bus rengiami sezono eigoje atsiversiančių langų metu.

NBA iškart trenkė kumščiu ir kategoriškai pareiškė, kad lygos klubai savo žaidėjų sezono metu tikrai neišleis. Kolegų už Atlanto pėdomis pasekti bandė ir Eurolyga, tačiau tuomet FIBA sukūrė Čempionų lygos turnyrą ir, norėdama, kad Europos klubai jame žaistų, ėmė spausti federacijas, grasindama rinktines pašalinti iš tarptautinių varžybų. Visgi įsikišus Europos komisijai FIBA atsitraukė.

„Per pastaruosius trejus metus nemačiau nė vieno, kas būtų patenkintas. Tokios nacionalinės komandos kaip Lietuva, Ispanija, Prancūzija ir daugelis kitų, kurios turi atstovų NBA, svarbias rungtynes sezono metu turės žaisti be savo geriausių krepšininkų. FIBA pateikia blogą produktą, dėl kurio nukentės sirgaliai.

Dabar į čempionatus rinktinės susirenka pajėgiausių sudėčių, bet tarkime vasarį to tikrai nebus. Mūsų tarpe tam niekas nepritaria. Kai dėliosimės kito sezono tvarkaraštį, priimsime ir sprendimą (dėl žaidėjų išleidimo – Krepšinis.lt). Bet tiek nacionalinės lygos, tiek federacijos, tiek klubai nėra patenkinti“, – kovinei pozicijai pamažu rengiasi J. Bertomeu.

Naujoji FIBA tarptautinių turnyrų sistema

Šeši langai, skirti kovoms dėl bilietų į 2019 metų pasaulio čempionatą, bus atverti 2017-ųjų lapkritį, 2018-ųjų vasarį, birželį, rugsėjį ir lapkritį bei 2019-ųjų vasarį. Būtent jie ir tapo didžiausia priežastimi susikurti dar vienam Europos klubinio krepšinio „žaidėjui“ – Čempionų lygai. Visgi ne visiems naujasis projektas paliko gerą įspūdį – didžiųjų šalių klubai jau pasirengę nešti kudašių.

„Mūsų ir FIBA santykiai nėra patys geriausi – bent jau ne tokie, kokių mes norėtume. Jie sugalvojo įšokti į mūsų verslą – mes nesame prieš tai, tačiau norėčiau daugiau pasisakyti apie jų naudojamus įrankius. Daugumoje šalių klubai buvo spaudžiami, jiems buvo grasinama sankcijomis, o tai yra prieš Europos komisijos nuostatas.

Prancūzijos ir Italijos klubai jau išreiškė norą grįžti į Eurolygos sistemą – ir jie turi teisę laisvai rinktis. Nežinau, kaip FIBA gali džiaugtis turnyru, jeigu jame niekas nenori žaisti“, – pečius traukė Eurolygos vadovas.

Būtent kai kurių šalių atsitraukimas, nusileidžiant FIBA pageidavimams, ir atvėrė antrai Lietuvos komandai kelią į Europos taurės turnyrą – gavęs asmeninį kvietimą Panevėžio „Lietkabelis“ prisijungė prie Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir taip pat gynė šalies vardą antrame pagal pajėgumą Senojo žemyno krepšinio turnyre. Bet ar kitame sezone Lietuva vėl turės dvi vietas jame – didelis klaustukas.

„Su „Lietuvos rytu“ turime specialų susitarimą – jie kovojo dėl savo laisvės, nors ir jautė federacijos sprendimą. O kiek kitais metais turėsime Lietuvos klubų – vieną ar du – sunku pasakyti“, – už ištikimybę vilniečiams atsidėkojo J. Bertomeu – abi šalys yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, kuri galio dar du sezonus.

Gedvydas Vainauskas

Ramus dėl savo pozicijos Eurolygos sistemoje yra ir Kauno „Žalgiris“ – Lietuvos čempionai pateko tarp 11 klubų, kurie stipriausiame Europos klubiniame turnyre nuolat dalyvaus net 10 metų.

„Jūs turėtume didžiuotis, kad „Žalgiris“ atsidūrė tarp geriausių klubų. Mes taip pat matome, kad jis žaidžia puikiai, tačiau mums rūpi nuoseklumas ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Linkme, kuria komanda juda, mes esame patenkinti“, – komplimentus žalgiriečiams dalijo ispanas.

Patenkintas J. Bertomeu yra ir naujuoju Eurolygos formatu, todėl bent artimiausiu metu pokyčių jame nemato.

„Nemanau, kad 16 yra finalinis skaičius. Europoje dar yra vietos – 18 ar 20 komandų yra įmanomas variantas. Kitas klausimas – kada? Jį sunku atsakyti, nes šnekėdami apie kalendorius, visuomet susiduriame su sunkumais – juk yra ir nacionaliniai čempionai, ir dar FIBA nori įsiterpti. Jeigu sugebėtume viską tinkamai susidėlioti, galbūt ir galėtume prasiplėsti, nes yra rinkų, kurios vertos būti Eurolygoje. Tačiau ši vizija – ateičiai, bet tikrai ne kitiems metams“, – vilčių ir kitiems klubams suteikė Eurolygos prezidentas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)