Istorinis triumfas
Pastarosios dienos Gediminui – išties įsimintinos: jis ne tik sulaukė ausis paglosčiusių D. Adomaičio žodžių, bet ir bučiavo Turkijos taurę. Bandirmos „Banvit“ krepšininkai už savo nugarų sugebėjo palikti net keturis Eurolygos klubus ir į komandos titulų lentyną pastatė pirmąjį istorijoje trofėjų.
„Tai – pirmas titulas „Banvit“ istorijoje, todėl patenkinti visi: ir savininkai, ir direktoriai“, – šyptelėjo po 15,3 taško per tris įtemptas dienas rinkęs ir finalinio mačo naudingiausiu žaidėju pripažintas G. Orelikas.
Lemiamame taurės varžybų mače Turkijos kurorto komanda žaidė trečią kartą, o kad būtent šie metai tapo auksiniais – tikrai ne atsitiktinumas. Turkijos lygoje „Banvit“ žengia ketvirtoje vietoje, tačiau iš penkių pralaimėjimų per 18 turų vos vienintelis buvo patirtas prieš Eurolygos ekipą.
„Galingųjų siaubas“ Bandirmos klubas Eurolygoje žaidžiančius krepšininkus išguldė ir savaitgalį – pusfinalyje eliminavo Stambulo „Galatasaray“ komandą (71:68), o finale nokautavo Stambulo „Anadolou Efes“ ekipą (75:66).
„Žinote, Turkijoje visos komandos yra apylygės. Mes sakėme, kad jeigu ketvirtfinalyje nugalėsime „Bešiktaš“ (laimėjo 66:57), tai eisime iki pat galo. Tai ir išsipildė, – pasakojo lietuvis. – Pirmos rungtynės prieš „Bešiktaš“ labiausiai ir kėlė intrigą, nes jiems esame pralaimėję, o pusfinalyje nei „Daruššafaka“, nei „Galatasaray“ nebijojome, nes abi jas po dukart nugalėjome. „Anadolou Efes“ ir „Fenerbahčė“ susitiko jau ketvirtfinalyje, tai su kuria žaisti finale – tikrai tas pats. Ir viskas mums gerai susiklostė, ir patys esame tikrai geroje sportinėje formoje.“
Ir kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Triumfo skonį pajutę „Banvit“ krepšininkai per likusią sezono dalį dar žada patriukšmauti.
„Prieš sezoną galbūt niekas iš mūsų tiek nesitikėjo, nes mūsų biudžetas šiais metais Turkijoje vienas mažiausių, bet dabar pamatėme, kad galime kovoti su visais. Ypatingą dėmesį kreipsime į Čempionų lygą, nes norime iškovoti taurę – tikrai žinome, kad galime. O Turkijos čempionate dar laukia atkrintamosios, kuriose dvejos rungtynės gali nubraukti visą triūsą. Bet ir čia stengsimės finišuoti kuo aukščiau“, – arklių stabdyti nė neketino G. Orelikas.
Asmeninės sėkmės receptas
FIBA Čempionų lygoje Bandirmos ekipa TOP-16 etape jau ramiai laukia savo varžovų. Papildomų kovų šešioliktfinalyje Turkijos komanda išvengė, nes A grupėje su 11 pergalių ir 3 pralaimėjimais ji finišavo antra.
Į tokį sėkmingą žaidimą naujajame Europos krepšinio turnyre itin svarų indėlį įnešė ir G. Orelikas – iš Šiaulių kilęs puolėjas su 14 taškų ir 14,7 naudingumo balų vidurkiais komandoje pagal šias kategorijas nusileidžia tik amerikiečiui Jordanui Theodore'ui (15,2 tšk., 16,5 naud. bal.). Net ir pagal po krepšiais sugriebtus kamuolius (4,8) lietuvis ekipoje rikiuojasi trečias.
Rodikliai Turkijos lygoje – netgi dar geresni: 14,22 taško, 5,72 atkovoto kamuolio ir 15,06 naudingumo balo.
„Su komanda turėjau tikrai gerą pasiruošimą sezonui. Daug duoda ir trenerio pasitikėjimas, kuris leidžia vis labiau pasitikėti savo jėgomis“, – fantastiško žaidimo receptą atskleidė Gediminas.
Visgi dar įspūdingiau atrodo kita statistinė grafa – tritaškių taiklumas. Iš tolimų distancijų G. Orelikas šiame sezone Turkijos čempionate atakuoja 42,74, o Čempionų lygoje – net 44,6 proc. tikslumu. Papildomo prieskonio šiems skaičiams prideda ir faktas, kad lietuvis rungtyniauja ne lengvojo, o sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje.
Tiesa, ne visada lietuvio patranka šaudo tiesiai į taikinį – buvo ir tokių rungtynių, kai jis pataikė vos 1 tritaškį iš 11. Bet nepaisant to, baimė atakuoti krepšį nesusiformavo, o ir treneris priekaištų nereiškė.
„Man treneris visada sako, kad jeigu esu laisvas – turiu mesti. Jis per tiek laiko pamatė, kad galiu labai gerai pataikyti. Jis sako: jei laisvas – mesk, o jei jauti, kad esi „karštas“ – mesk dar daugiau. Viskas prasideda nuo trenerio pasitikėjimo, – tarpusavio supratimą su slovėnu Sašo Filipovskiu pabrėžė krepšininkas.
– Net jeigu aš prametu vieną, du ar tris metimus, jis manęs nekeičia dėl to, kad nepataikau. Kai žaidėme prieš „Karšiyaką“, aš per pirmą rungtynių pusę pramečiau visus penkis tritaškius, o po pertraukos pataikiau 7 iš 7. Jis mane žino, manimi pasitiki ir tikiu, kad ir toliau pasitikės – dėl to man ir yra lengviau.“
Darüşsafaka Doğuş - Banvit maçında son sözü Litvanya'lı yıldızımız Gediminas Orelik söyledi. #banvitbk🏀 #refusetolose💪 #DDOĞUŞvBANVİT pic.twitter.com/5a0qcGy5in— Banvit Basketbol (@BanvitBK) February 6, 2017
Mintimis apie rinktinę galvos neapkrauna
Vidutiniškai net po 6 tritaškius per mačą lietuviui išmesti leidžia tai, kad puolime jo oponentai dažniausiai taip aukštai iš baudos aikštelės nepakyla arba paprasčiausiai nespėja paskui. Tačiau kitoje aikštės pusėje mažesnio ūgio ir svorio pranašumas virsta trūkumu – gynyboje tenka stumdytis su kur kas stambesniais varžovais. Bet net ir čia G. Orelikas su didelėmis problemomis nesusiduria.
„Trečiu kol kas dar nė karto nežaidžiau – treneris mane geriau mato ketvirtoje pozicijoje. Ir kol kas tikrai niekas nepasakys, kad joje žaidžiu blogai. Tiesiog reikia kovoti: man nesvarbu, kad aukštesnis varžovas prieš mane bandys centruoti – svarbiausia neleisti jam priimti kamuolio ir viskas“, – apie plušėjimą gynyboje pasakojo šiaulietis.
Nors jis ir pripažįsta, kad vasaros metu įkrautos baterijos pamažu senka, tačiau viliasi, jog parako užteks iki pat sezono finišo.
„Kol kas viskas gerai – traumų neturėjau, – per petį nusispjauna lietuvis. – Aišku, kūnas jau nebe toks, koks buvo sezono pradžioje, tačiau tai yra normalu. Pasitaiko ir mini traumų: suskausta nugarą, raumenis ar kelius. Bet tada pasišneki su treneriu ir jis duoda viena laisva diena daugiau, per kurią gali atlikti visas procedūras su medikais. Skausmai praeina ir vėl grįžti į aikštelę bei kovoji. Treneris tikrai supratingas dėl šių dalykų – jis nestumia ir nespaudžia nė vieno žaidėjo.“
Galingo G. Oreliko žaidimo Turkijoje atgarsiai atsirito ne tik iki daugelio Lietuvos krepšinio gerbėjų, bet ir iki nacionalinės komandos vairininko D. Adomaičio.
„Nesinorėtų dar nei kažką girti, nei peikti, nes dar reikia sulaukti sezono pabaigos – svarbiausia, kad visi žaidėjai būtų sveiki. Bet malonu stebėti Mariaus Grigonio žaidimą, tas pats Gediminas Orelikas Turkijoje rungtyniauja puikiai“, – pirmadienį, paklaustas apie labiausiai džiuginančius kandidatus, prasitarė naujasis rinktinės vedlys.
„Smagu, aišku, smagu, bet aš į tai didelio dėmesio nekreipiu, nes pirmiausia reikia sezoną užbaigti be traumų ir tada žiūrėsime, kaip viskas tęsis. Malonu, kai pamato, pamini, bet dabar mano pagrindinis tikslas yra toliau gerai žaisti, palaikyti gerą sportinę formą ir išvengti traumų“, – užbėgti įvykiams už akių neskubėjo ir pats G. Orelikas.
Nors iš D. Adomaičio skambučio krepšininkas dar nėra sulaukęs, demonstruodamas tokią sportinę formą vasaros pradžioje jis tikrai turėtų išgirsti telefono skambutį, atversiantį jam kelią į treniruočių stovyklą Palangoje.
Tiesa, prieš atvykdamas į rinktinės stovyklą puolėjas norėtų būti užtikrintas ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl ateities.
„Norėčiau save išbandyti Eurolygoje“, – prisipažino G. Orelikas, pažymėjęs, kad neprieštarautų likti Turkijoje.
