Jokia ne paslaptis, Lenkija – viena mėgstamiausių ir lietuvių lankomiausių pasaulio valstybių. Mūsų žmonės ten keliauja visais įmanomais būdais – automobiliais, autobusais, traukiniais bei lėktuvais. Bet tuo pačiu pastoviai skundžiasi, kad susisiekimą dar labiau reikėtų gerinti.
Keliautojams norisi pasiekti kuo daugiau Lenkijos miestų ir tai padaryti kuo lengvesniais, greitesniais būdais. Labai normalus noras, tačiau ne visada lengvai įgyvendinamas, todėl vos kas nors naujo pasigirsta apie Lenkiją, žmonių įsitraukimas maksimalus.
Drįstu priminti, kas dėjosi prieš pusantrų metų, kai „LTG Link“ po ilgos pertraukos paleido traukinį Vilnius–Varšuva–Krokuva. Atrodė, kad vyksta kažkoks didis stebuklas. Susidomėjimas buvo neįtikėtinas. Vykau pačiu pirmu reisu ir jį aprašiau „Delfi Kelionėse“, tas straipsnis buvo vienas skaitomiausių portale tą mėnesį. Po to geležinkelių atstovai ne kartą džiūgavo, jog susidomėjimas šiuo reisu bėgant mėnesiams nemažėja.
Todėl, kai praėjusį rudenį pamačiau Lietuvos oro uostų ir latvių aviakompanijos „airBaltic“ pranešimą apie naują reisą Vilnius–Krokuva, pagalvojau, kad tai irgi turėtų būti ypatinga žinia Lenkijos mylėtojams. Juk Krokuva oficialiai vadinama pačiu gražiausiu, istoriškiausiu ir net įdomiausiu šios šalies miestu, sulaukiančiu turistų iš viso pasaulio. Bet, va, nuvažiuoti iš to paties Vilniaus iki ten automobiliu gana sudėtinga, kelionė truktų apie 10 valandų, jeigu nedarytumėte ilgų sustojimų.
Autobusu dar ilgiau, traukiniu taip pat. O štai tiesioginis lėktuvas – čia jau visai kitas reikalas. Iš mūsų sostinės lenkų kultūros sostinę galima pasiekti vos per 1 val. 20 min. – taip skelbia aviakompanija. Tačiau realiai skrydis vyksta dar greičiau, vos daugiau nei valandą.
Mano spėjimai pasiteisino, tuo įsitikinau šiandien (gegužės 3-iąją), kai atvykau skristi pačiu pirmuoju Vilnius–Krokuva reisu. Prie Vilniaus oro uosto A15 išvykimo vartų nebuvo laisvų vietų – draugų kompanijos, šeimos, pavieniai keliautojai. Susidomėjimas didžiulis. Tuo puolė džiaugtis ir čia pat prie tų pačių vartų mano sutiktas senas bičiulis, Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadybininkas Martynas Jaugelavičius.
„Žmonėms labai reikėjo šitos krypties, norinčių skristi labai daug“, – sako jis visas išsišiepęs, šventiškai nusiteikęs.
Aviacijos ekspertas sako nujautęs, kad lietuviams šios krypties seniai trūko, todėl ir buvo dedama daug pastangų, jog ji atsirastų. „Iš Vilniaus į Krokuvą tik prieš 10 metų turėjome skrydžius, bet jie nesitęsė labai ilgai. Po to buvo ilga pertrauka, iki pat dabar“, – pasakojo jis
Martynas su kolegomis kiekvieną kartą, kai Lietuvoje atsiranda naujų skrydžių, naujų krypčių, oro uostuose surengia iškilmingą paminėjimą. Šįkart taip pat vyko ceremonija su lenkiškomis dainomis ir sveikinimo kalbomis. Apie tokius dalykus buvau tik girdėjęs, matęs nuotraukų, bet pats niekada nedalyvavau. O, pasirodo, be reikalo, labai linksma šventė. Pavyzdžiui, ar kada girdėjote Vilniaus oro uoste visu garsu skambančius lenkiškus pop hitus? Šiandien čia skambėjo atlikėjos Sylwios Grzeszczak daina „Bang Bang“ ir panašios.
Visi į reisą išsiruošę keliautojai buvo vaišinami specialiai šiai progai iškeptu lenkišku pyragu „Šarlotka“, kurį dosniai dėžutėse dalino renginių organizavimo versle dirbanti, garsiojo muzikanto, grupės „G&G Sindikatas“ nario Artūro Matkevičiaus-DJ Mamanios žmona Inga. Mane nustebino porcijos dydis – pyrago nepagailėta, kiekvienoje dėžutėje buvo po keturis gabaliukus. Kaip kokiam asmeniniam gimtadienyje pas draugus.
Dar labai nustebino, neįtikėtinas pirmojo reiso Vilnius–Krokuva keleivių noras fotografuotis prie proginės fotosienelės su šioms iškilmėms pagaminta lentele. Nusidriekė ilga eilė, žmonės pozavo oro uosto samdytiems fotografams. Beje, vienas iš jų iškart dalino momentines nuotraukas – galbūt tai ir buvo šitokio populiarumo paslaptis. Praėjus 15 minučių nuo fotosesijos pradžios paklausiau jo, kiek nuotraukų jau padarė. „Tik ką atidaviau 60-ą nuotrauką“, – atsakė šis.
„Tai buvo laukiamiausias mūsų šeimos skrydis“, – sako į Krokuvą išsiruošusi kauniečių Arūno ir Daivos šeimyna. Nustebau tai išgirdęs, bet jie paaiškino, kodėl tas noras buvo toks didelis. Pasirodo, antrame pagal dydį Lenkijos mieste gyvena artimi poros giminaičiai, kurie jau seniai kvietė juos aplankyti.
„Na, tuo traukiniu, galvojome, važiuosime, tačiau labai jau ilgai jis trunka, 15 ar 16 valandų, jeigu neklystu. Tiek laiko išsėdėti vienoje vietoje sudėtinga, kažkaip ne mums. Todėl lėktuvas – labai gera išeitis“, – paaiškino mano užkalbinta pora.
Prie tų pačių A15 vartų sutikau ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovę žiniasklaidai Virginiją Vervečkaitę, kuri į Krokuvą išsiruošė su didžiule kompanija, o svarbiausia – su mama. „Tai speciali kelionė Mamos dienai, skrendam pasikultūrinti, pasižvalgyti. Girdėjome, kad ten labai gražu“, – paaiškino Virginija.
Ji pasidžiaugė tuo, kad nukeliauti iki Krokuvos galima savaitgaliui, nes tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus ir atgal rengiami penktadieniais bei pirmadieniais. „Labai čia patogiai viskas sukrito. O ir kaina išėjo gera, žmogui bilietai į abi puses kainavo 60 eurų“, – sakė oro uoste sutikta Virginija.
Kad už bilietus po 30 eurų į vieną pusę mokėjo, sako ir kitas keliautojas – vilnietis Eugenijus. Tiesa, jis pabrėžia, kad rudens sezono metu buvo tokia išankstinių bilietų akcija, kuria jis su žmona ir nusprendė pasinaudoti.
„Krokuva – vienas gražiausių miestų Europoje, jeigu bilietai bus tokie pigūs, ten bus labai daug lietuvių, nes tikrai yra ką pamatyti“, – sakė vyras, nors pats šiame mieste dar nėra buvęs.
„Aš iš nuotraukų ir ten filmuotų laidų mačiau, be to, draugai sakė, visi tik giria Krokuvą“, – optimizmu tryško pašnekovas. Lenkijoje jis taip pat planuoja pabūti tik iki pirmadienio.
Išbandyti naują reisą, prie kurio atsiradimo dalinai prisidėjo ir pats, nusprendė Lietuvos oro uostams šiuo metu vadovaujantis Simonas Bartkus. Taip pat lėktuve matėsi ir keli žinomi mūsų šalyje verslininkai, menininkų pasaulyje pasižymėję žmonės.
Pirmasis reisas iš Vilniaus į Krokuvą vėlavo apie 20 minučių, to priežastis – lėktuvas kiek užsilaikė Amsterdamo oro uoste. Tačiau laiko sutaupymas įvyko paties skrydžio metu, mat Krokuvą mes pasiekėme 10, gal 12 minučių greičiau nei iš pradžių buvo planuota. Nusileidus Jono Pauliaus II-ojo vardu pavadintame tarptautiniame oro uoste čia lenkai mūsų keliautojus sutiko vandens salvėmis, kurias į orą paleido du gaisrininkų automobiliai. Šventiška nuotaika visų laukė ir čia.
Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmuoju reisu į Krokuvą skrido 108 keleiviai, tuo metu grįžtančiu lėktuvu į Vilnių išskrido kiek mažiau – 86 žmonės.
Krokuva nėra vienintelė nauja kryptis iš mūsų šalies oro uostų. Vakar iš Vilniaus vėl ėmė skraidyti lėktuvai į Hamburgą Vokietijoje, antradienį prasidės reisas Vilnius–Lisabona, o gegužės pabaigoje – Vilnius–Reikjavikas bei Palanga–Amsterdamas.