Važinėdamas po Lietuvą Užkalnis suskirstė savo gerbėjus į tipažus

Pažinau Lietuvą tik tada, kai pradėjau rašyti knygas ir susitikinėti su skaitytojais. Jums gal bus keista, bet iki 38 metų nebuvau buvęs Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Jurbarke, Kėdainiuose, Šilutėje ir dar krūvoje Lietuvos vietų. Mano vaikystėje su šeima visa Lietuva buvo Kaunas, Kuršių Nerija (pro Klaipėdą tik pravažiuodavom) ir keli Dzūkijos kaimai, kur tėvas pirkinėdavo sodybas.

Daug geriau pažinau Japoniją ar JAV, o jau Anglija tai buvo išnaršyti namai.

Todėl, kai pradėjau važinėti po susitikimus su skaitytojais, pradėjau matyti keistą Lietuvą ir lietuvius, apie kuriuos neturėjau supratimo (net ir mano nuostaba apie giminės šventes ir visus tuos tipažus prie mišrainių stalo man buvo naujas dalykas, kurį patyriau tik brandžiame amžiuje, ir todėl dėdė Rytis su savo lėkštais juokais ir teta Janina, kuri vis klausia „kaip tas Londonas” man buvo nematytos teritorijos).