Kokiais atvejais ilgai lauktas išvykas gali padėti išgelbėti kelionių draudimas, o kada jo nebūtinai pakanka, pranešime spaudai pasakoja Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
„Anksti suplanuota kelionė turi savų privalumų, bet taip pat ir kai kurių trūkumų. Apie kelionę pradėjus galvoti iš anksčiau dažnai galima įsigyti pigesnius lėktuvo ar kito transporto bilietus, lengviau rasti priimtinus apgyvendinimo pasiūlymus, susiplanuoti maršrutus ir kitaip pasirengti išvykai. Vis tik per keletą iki kelionės likusių mėnesių gali pasikeisti nemažai aplinkybių ir ne visos jos priklauso vien tik nuo keliaujančiojo“, – pažymi T. Nenartavičius.
Anot draudikų eksperto, per iki suplanuotos kelionės likusį laiką gali pasikeisti vykdomų skrydžių kryptys, bankrutuoti kelionių organizatoriai ar net oro linijų bendrovės, pablogėti asmens ar artimųjų sveikata, pasikeisti šalies saugumo situacija (išaugti terorizmo grėsmė) ar dėl, pavyzdžiui, prarasto darbo pasikeisti finansinės galimybės.
„Štai, pavyzdžiui, Tarptautinio Vilniaus oro uosto šią vasarą laukianti rekonstrukcija gerokai sujaukė dalies keliautojų planus. Ir nors apie į Kauną perkeliamus skrydžius jau buvo žinoma senokai, tačiau be nesklandumų vis tiek neapsieita, nes dalį skrydžių kai kurie oro vežėjai apskritai atšaukė. Į kai kuriuos atšauktus reisus jau buvo parduota bilietų. Tokios situacijos pasisvečiuoti kitoje šalyje sumaniusiems ir bilietus įsigijusiems gyventojams tikrai yra labai nemalonios bei gali lemti finansinius nuostolius“, – sako T. Nenartavičius.
Draudimo eksperto teigimu, nuo dalies su kelionėmis susijusių rizikų galima apsisaugoti draudžiantis kelionių draudimu. Priklausomai nuo gyventojo poreikių, draudikai gali apdrausti nuo kelionės metu patirtų medicininių išlaidų, nelaimingų atsitikimų, taip pat nuo nuostolių, susijusių su bagažo ar dokumentų bei pinigų praradimu. Apdrausta gali būti ir keliaujančiojo civilinė atsakomybė bei kelionės atšaukimo rizika. Vis dažniau poilsiautojai teiraujasi dėl terorizmo draudimo apsaugos.
„Įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo bendrovė pagal galiojančias sutarties sąlygas atlygina keliaujančiųjų patirtus faktinius nuostolius. Vis tik, svarbu pabrėžti, kad kelionės atšaukimo atveju, patirti nuostoliai atlyginami tik tais atvejais, jei planų tenka atsisakyti dėl staigaus keliaujančiojo ar jo bendrakeleivių sveikatos pablogėjimo, namuose likusių artimųjų sveikatos problemų ar mirties, vagysčių bei apiplėšimų, keliaujančiojo atleidimo iš darbo ar dokumentų praradimo“, – sako T. Nenartavičius.
Anot draudimo bendrovės atstovo, tais atvejais, kai keliones tenka atšaukti ar kitokių nuostolių patiriama dėl oro linijų bendrovių kaltės, įvykis laikomas nedraudžiamuoju, o keleivių išlaidas tokiais atvejais pagal numatytą tvarką privalo kompensuoti vežėjai. Oro linijų bendroves tai daryti įpareigoja keleivių teises ginantys Europos Sąjungos (ES) teisės aktai.
Juose numatoma, kad tais atvejais, kai keliaujama su ES oro transporto bendrove arba visais atvejais, kai skrydžiai vykdomi ES viduje, atšaukus skrydį keleivis turi teisę susigrąžinti pinigus, toliau vykti kitu maršrutu arba grįžti į kelionės pradžios vietą išlaidas padengiant vežėjui. Be to, į tokias situacijas patekę keleiviai turi teisę ir į piniginę kompensaciją, tais atvejais, jei vežėjas tinkamai neinformavo apie atšaukiamą skrydį. Informuoti keleivį oro linijų bendrovė privalo asmeniškai ir iki numatyto išvykimo likus ne mažiau kaip 14 dienų. Kompensacija keleiviui nepriklauso tuo atveju, jei vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų būtinų priemonių.
