Sezamų sėklos vartojamos jau nuo senų laikų, bet persipynus įvarioms pasaulio virtuvių kultūroms, jas vėl atrandame iš naujo. Vieni jas vertina dėl aukštos maistinės vertės, kiti – dėl skoninių savybių. Šiose sėklose daug mikro ir makroelementų, o ypač vario, kalcio ir mangano, taip pat B grupės vitaminų, antioksidantų ir nesočiųjų riebalų rūgščių. Sezamų aliejus puikiai tinka kepimui.
Sezamo sėklas galima valgyti ir daigintas. Sėklas daiginimui reikėtų brinkinti apie 4-6 valandas. Daiginimo metu perplauti porą kartų per parą (ar dažniau). Priklausomai nuo temperatūros ir sėklų daigumo, sudygsta per 2-3 paras. Valgyti daiginti sezamai tinkami tada, kai daigelis būna sėklos ilgio.
Sezamų sviestui tahini abejingų neliks. Jį visai paprasta pasigaminti namuose. Tahini gaminamas iš baltų arba juodų sezamo sėklų. Pagamintas iš pastarųjų yra kartesnis. Beje, tahini labai kaloringas, nes sezamo sėklose yra apie 50 proc. aliejaus!
Taigi, tahini pagaminti reikės:
100 g sezamų sėklų;
5 (ar daugiau) šaukštų sezamo arba alyvuogių aliejaus;
1 šaukšto šviežiai spaustų citrinos sulčių;
1/3 arb. šaukštelio druskos.
Sezamo sėklas lengvai apskrudiname storapadėje keptuvėje. Skrudinant reikia mikliai maišyti, nes sėklos gali pradėti svilti. Iš keptuvės išberiame atvėsti į kitą indą. Atvėsusias sėklas sumaišome su druska, citrinos sultimis ir dalimi aliejaus ir malame smulkintuvu. Bemalant pamažu supilame likusį aliejų ir smulkiname tol, kol masė taps vienalytė. Jei masė labai tiršta, galima atskiesti dar aliejumi.
Ragaukite su pjaustytomis daržovėmis, naudokite kaip užtepą ar padažą. Tahini – vienas iš humuso dalių. Tokį sezamų sviestą galima pasigaminti ir iš daigintų sezamų. Daiginti sezamai turi natūralios drėgmės ir juos daug lengviau sumalti buitinėmis sąlygomis, o ir skonis kitoks, nes daigintos sėklos nėra skrudinamos.