Skaitau daug maisto tinklaraščių ir visokių kitokių, receptais gausių, svetainių (vietoj rytinio laikraščio). Laikui bėgant pastebėjau, tiksliau sakant, komentaruose perskaičiau, kad sykiais žmonės susiduria su problema perskaičiuojant gaminamo maisto kiekį. Na, jei norisi dvigubai daugiau kotletų, bėdų, žinoma, nekyla, tokią matematiką moka visi.

Nelaimių nutinka, kai atsiranda apvalios kepimo formos. Pasirodo, apskritimo ploto formulė bei teisingas jos panaudojimas kartais tampa neįveikiama užduotim ir biskvito į tris dalis padalinti niekaip nebepavyksta – per plonas; toks plonas, kad perpjaut jį pusiau – jau žygdarbis. Arba dar baisiau: tešlos buvo per daug, kildama ji išėjo pasivaikščiot orkaitės dugnu... Na, žodžiu, reikėjo guminių pirštinių ir daug šveitimo priemonių.

Todėl aš leisiu sau pabūt truputį labiau matematike (matyt, iš inercijos – vis per tas diferencialines lygtis!) ir parodyt, kaip viską suskaičiuot teisingai.

Tarkim (mylimiausias matematikų žodis, nemeluoju), sugalvojam kept pyragą, kurio receptas yra straipsnio pabaigoj, tačiau apsižiūrim, kad turim tik 26 cm skersmens formą, nors kiekiai nurodyti kur kas mažesnei. Na, jei varškės sluoksnis bus plonesnis – anokia bėda, tačiau kaip dabar žinot, kiek sausainių reikia, kad pagrindas būtų ne per storas, bet ir trupinių visam dugnui uždengti pakaktų?

Apkritimo ploto formulė yra π*r2, kur r yra apskritimo spindulys, t.y., skersmuo padalintas pusiau, o π... Na, visi žino, kas yra π (užvakar buvo tarptautinė π diena, va). O jei nežino, tai ir nereikia – šita konstanta mūsų atveju visai nesvarbi, rašoma tik dėl to, kad viskas būtų korektiška.

Taigi, turim 26 cm skersmens formą, vadinasi, jos r=13, o r kvadratu yra 169, tuomet plotas - 169 π. Recepte viskas nurodyta 20 cm skersmens formai, kurios r=10, o plotas - 100 π. Viskas, ką reikia padaryt, padalint turimos formos plotą iš recepte nurodytos, t.y. 169 π padalint iš 100 π. Kadangi ir skaitikly, ir vardikly yra π, išprastinam, t.y., braukiam ir pamirštam, kad toks skaičius išvis buvo. Lieka 169/100, t.y. 1,69. Kad būtų paprasčiau skaičiuot, truputį suapvalinsim ir laikysim, kad santykis yra 1,7. Viskas. Dabar kiekvieną pagrindo ingredientą reikia padauginti iš 1,7, t.y., imt maždaug 310 g sausainių, 120 g sviesto ir 170-255 g uogienės.

Na, dabar pasitikrinam žinias. O jeigu viskas yra atvirkščiai, t.y., produktai nurodyti 26 cm skersmens formai, nors mūsiškė – viso labo 20cm? (Tie, kurie sako, kad produktų kiekius reikia dauginti iš 0,6, gauna po virtualų dešimtuką). Tuo šitą matematikos virtuvėje pamokėlę ir baigiam.

Namų darbų užduotis: pagaminti ką nors su varške/iš var6kės/bent jau suvalgyti sūrelį.

***

Lažinuosi, kad kai kurie jūsų su varške šitaip elgiasi jau seniai ir nieko naujo nepapasakosiu – tokiems siūlau pelės ratuką pasukt link savęs, negaišt laiko ir skaityt kitą receptą.

Dar yra tokių, kuriems soda rodosi baisi nelyg maras ar vorų invazija (vargšai Wagga Wagga kaimelio gyventojai!). Nepykit, mielieji, bet kadangi aš nesergu cheminių junginių maiste fobija, tai ir natrio hidrokarbonatą nedideliais kiekiais kartais vartoju – gyva, sveika, greit nusibaigt neketinu, bet šitai jums – ne argumentas; žodžiu, irgi neskaitykit.

O tiems, kurie parduotuvėje ramiai pro tokius gaminius praeit negali, bet dar nežinojo, kaip paprasta tokių namuose prisilydyti ir padaryti būtent tokio skonio, kokio norisi, siūlau štai ką.

Lydytas varškės sūrelis su lašiša

~250 g sūreliui susirandam:

180 g pusriebės varškės;
pusę šaukštelio sodos;
kiaušinio trynį;
šaukštą grietinės;
žiupsnelį druskos;
mažą gabalėlį (20-30 g) rūkytos lašišos (nebūtina).

Procesas:

Varškę sudedam į nedidelį prikaistuvį. Beriam sodą ir gerai išmaišom. Paliekam pusvalandžiui pastovėt.

Kiaušinio trynį išplakam su grietine (galima ir nedėt – tuomet turėsim pjaustomą lydytą sūrį, kuris baisiai gardus su kmynais). Verčiam į puodą su varške ir statom jį ant viryklės. Įjungiam vos aukštesnę už minimalią kaitrą, pasūdom ir maišydami leidžiam varškei išsilydyti, t.y., kaitinam, kol nelieka gumuliukų.

Toks kiekis varškės paprastai išsilydo greičiau nei per penkias minutes. Jei jūsiškė niekaip nesilydo, galbūt buvo baisiai riebi ir rūgšti – padėtį išgelbėsit įmaišę dar žiupsnelį(!) sodos. Nukeliam nuo viryklės, įmaišom mažais gabalėliais pjaustytą lašišą ir perpilam į kokį mažą dubenėlį ar šiaip indelį. Uždengiam, ataušinam ir laikom šaldytuve. Patartina suvartot per 3-4 dienas (gal galėtų išstovėti ir ilgiau, bet aš kažkaip nesugebu pagamint pakankamai sūrelio, kad liktų tokiems patikrinimams).

Lašišą galima keisti kuo tik norisi: kumpiu, agurkais, česnakais, svogūnų laiškais, krapais, bet kokiomis kitomis prieskoninėmis žolelėmis, kmynais ir taip toliau. O tada jau tepam ant ko tik skrandis geidžia ir valgom. Skanaus!

***

Čia net ne blynai, veikiau – baltymų bomba. Purūs, sotūs, maistingi, trumpiau tariant, verti kiekvieno įmušto kiaušinio.

Grūdėtos varškės blynai

4 valgytojams reiks:

6 kiaušinių;
žiupsnelio druskos;
labai kaupino šaukštelio vanilinio cukraus*;
šaukšto cukraus*;
pusės stiklinės miltų;
400 g grūdėtos varškės;
aliejaus kepimui.

Procesas:

Kiaušinių trynius atskiriam nuo baltymų. Pastaruosius labai saikingai pasūdom ir išplakam iki standžių putų, na, tokių, kad dubenį apvertus, jos neišbėgtų. Dubenį reikėtų rinktis nemažą, mat baltymų tūris padidės kokius 4-5 kartus. Kiaušiniai turėtų būt ką tik iš šaldytuvo – šalti klusniau putomis pavirsta.

Trynius paplakam su cukrum ir vaniliniu cukrum, kol kiek pašviesėja. Įmaišom grūdėtą varškę. Suberiam miltus ir darbuojamės šaukštu, kol gumulėlių nelieka. Tuomet sudedam baltymus ir „įlankstom“ juos į tešlą, t.y., kabindami tešlą iš dugno užverčiam baltymų debesis varškės mase. Kitaip tariant, sujungiam viską taip, kad kuo mažiau oro iš baltymų pabėgtų, per daug gerai išmaišyt nesistengiam.

Keptuvėje įkaitinam porą šaukštų aliejaus. Dedam po šaukštą tešlos ir kepam vidutiniškai kaitriai po 2-3 minutes iš kiekvienos pusės. Patiekiam nedelsiant. Jogurtas, uogienė, cukraus pudra ir citrina, medus, grietinė – kaip tik išmanom. Skanaus.

*jeigu labiau mėgstat nesaldžius blynus, cukraus nedėkit, keiskit pipirais, mėgstamais prieskoniais ar žolelėm ir dorokit blynus su grietine ar, jei nepažįstat riebalų baimės, su sviesto-grietinėlės padažu – baisiai gerai ir šitaip.

***

Kada nors ragavot debesies? Manęs kuklumas nepuošia, todėl leisiu sau pareikšt, kad tai – vienas tobuliausių desertų, kada nors iš mano orkaitės išlindusių. Pabandykit patys.

Varškės pyragas

20 cm skersmens pyragui paieškom:

180 g sviestinių sausainių;
70 g sviesto (+ šiek tiek formai ištepti);
100-150 g džemo ar uogienės*;
3 kiaušinių;
120 g cukraus;
šaukštelio vanilinio cukraus;
500 g kreminės varškės**;
50 g krakmolo (geriau kukurūzų, bet puikiai tiks ir bulvių);
žiupsnelio druskos;
125 ml riebios (35-36%) grietinėlės.

Procesas:

Kepimo formos nuimamu šonu dugną išklojam kepimo popierium (išsikerpam apskritimą – turiu minty), sviestu kruopščiai ištepam kraštus.

Išlydom sviestą ir paliekam kiek praaušt. Sumalam sausainius; mėsmale, blenderiu, kočėlu (pasivažinėjam ant sudėtų į maišelį) – nesvarbu, tiesiog randam būdą paverst juos trupiniais. Sykiais aš dalį sausainių pakeičiu riešutais ir sumalu kartu – čia šiaip, prisiminiau.

Supilam sviestą į sausainių trupinius, išmaišom. Gaunam gumulus ir visai norėtųsi ten dar skysčio įpilt, bet visai nėra reikalo – pagrindas ir su tokiom proporcijom išeina tvirtas, papildomas sviestas jį padarytų nemaloniai riebiu. Supilam masę į kepimo formą ir pirštų pagalba suspaudžiam iš jos pagrindą per visą formos dugną. Stengiamės, kad jis visur būtų vienodo storio. Padedam į šaldytuvą.

Įjungiam orkaitę – 170 laipsnių. Kiaušinių trynius išsukam su cukrum ir vaniliniu cukrum. Sudedam varškę, gerai išplakam. Įmaišom krakmolą. Kiaušinių baltymus pasūdom ir išplakam iki standžios masės. Grietinėlę (gerai atšaldytą) irgi išplakam, irgi iki standžios masės. Po kiekvieno tokio plakimo kruopščiai nuplaunam ir nusausinam šluoteles, viską darom tik sausuose induose – šitai iš esmės garantuoja, kad tos standžios putos tikrai bus, ir grietinėlė, dar nė nespėjus dorai išsiplakt, nevirs sviestu.

Dabar pakeliam akis aukštyn ir paskaitom, kaip į blynų tešlą buvo įmaišomi baltymai. Lygiai taip pat į varškės masę įmaišom grietinėlę, po to – baltymus. Išimam pagrindą iš šaldytuvo, lygiu sluoksniu padengiam jį džemu/uogiene, supilam varškę, išlyginam paviršių ir kišam į orkaitę. Kepam valandą – valandą dešimt, kol visas pyragas sustandėja ir pagelsta. Jei sykiais viršus keptų greičiau nei kietėtų pati masė, pridengiam pyragą folija.

Orkaitę išjungiam ir paliekam joje pyragą dar 10-15 min. Kuo mažesnis temperatūros šuolis, tuo mažiau pyragas subliukš ištrauktas (bet vis tiek subliukš, kitaip nebus, tad kai taip nutiks, nenusiminkit ir savęs linčiuot nepulkit), tačiau perlaikyt jo orkaitėj irgi nederėtų – išdžius. Pyragą atvėsinam, tuomet grūdam į šaldytuvą ir leidžiam jam ten 4-6 valandas (dar geriau, jei visą naktį) pabūt.

O tada jau valgom, galvojam apie debesis ir visas negandas, bėdas bei nelaimes pamirštam. Skanaus.

*pageidautina, rūgštesnio; naudojau bruknių, taip pat puikiai tinka spanguolių, agrastų ir pan.

**kreminių varškių pasiūla pastaruoju metu baisiai išaugo, kaina nesikandžioja (kaip kad sykiais su mumis elgiasi visokios mascarponės), bet jeigu jūs vis tiek atsisakot tokią varškę pirkt/šaldytuve turit paprastos, anokia bėda – pertrinam per sietelį/porąsyk permalam/gerai sutrinam blenderiu ir sumaišom su neriebia grietine.

Nesipykit su skaičiais!

Inga

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)