Be to, miego sutrikimai didina įvairių sunkių ligų riziką. Tėvai apie tai nesusimąsto ir nesirūpina, kad vaikai eitų miegoti anksčiau, prieš tai nesėdėtų nosies įkišę į kompiuterį ar mobilųjį telefoną.

Mažėja tikrų vyturių ir pelėdų

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad 13 metų ir vyresnių vaikų vidutinė fiziologinė miego trukmė sutrumpėjo iki 6,5–7 valandų. Taip pat paaiškėjo, kad pakito miego struktūra: daugelis paauglių išmiega ne 4–5 miego ciklus, kaip reikėtų, o tik 2–3. Nerimą kelia, kad vis dažniau prabundama, tai nustatyta atliekant aktigrafijos tyrimą. Kai kurie paaugliai prabunda net 23 kartus per naktį.

Paauglių miegą tyrė VU ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojai vaikų neurologai. Jie apklausė daugiau kaip 250 Vilniaus ir Panevėžio mokyklose besimokančių 13–18 metų mokinių siekdami išsiaiškinti, kokiam chronobiologiniam tipui jie priklauso, kokia jų miego trukmė ir ypatumai, koks miego ryšys su gyvenimo kokybe, psichologinėmis problemomis.

Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja, gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė atkreipia dėmesį, kad grynų pelėdų ir grynų vyturių tarp paauglių yra mažai. Šioje amžiaus grupėje dominuoja tarpinis, vakarinis miego tipas, nes vaikai eina gulti vėliau, ilgai negali užmigti, dažnai atsibunda. Anksčiau manyta, kad miego tipą lemia sudėtingi biologiniai mechanizmai.

„Paros ritme biologinio laikrodžio vaidmenį atlieka virškryžminiai branduoliai, esantys abipus pagumburio regos nervo kryžmės. Iki šiol buvo manoma, kad juose užkoduota, kada ir kiek šviesos impulsų neuronų keliu nueis iki kankorėžinės liaukos, ir kiek melatonino, miego būdravimo ritmą reguliuojančio hormono, joje pasigamins“, – sudėtingą mechanizmą aiškina gydytoja.

Jos teigimu, nauji tyrimai atskleidžia, kad ir genų mutacijos turi įtakos tam, ar esme aktyvūs ryte, ar naktį. Tyrėjų grupė iš Niujorko Rokfelerio universiteto neseniai moksliniame žurnale „Cell 6“ publikavo straipsnį apie rastą geno mutaciją asmenims, kurie yra budrūs naktį, skundžiasi miego ir budrumo ritmo sutrikimais. Įrodyta, kad šią mutaciją turi vienas iš 75 žmonių.

Negalavimų nesieja su miegu

Jei, užuot ėję miegoti pagal savo biologinį laikrodį, sėdėsime ryškiai apšviestame kambaryje, melatonino sintezė, susijusi su miego cirkadiniu ritmu, bus slopinama. Pasak dr. R. Praninskienės, ji slopinama ir tais atvejais, kai prieš miegą naudojamas kompiuteris, mobilusis telefonas ir kiti elektroniniai prietaisai, kurie skleidžia mėlynos spalvos apšvitą. Sumažėjus melatonino tampa sunkiau užmigti.

Vaikų neurologų tyrimas parodė, kad prieš eidami miegoti šiais prietaisais naudojasi 86,2 proc. paauglių. Tyrėjai nustatė, jog kas antram jų ryte sunku ar net labai sunku prabusti, o kas trečias ir mokykloje jaučiasi mieguistas. Dėl to kyla atminties problemų, sunku įsiminti informaciją. Kad informacija patektų į ilgalaikę atmintį, ypač svarbus kietas miegas pirmoje nakties pusėje.

Jei tas laikas praleidžiamas ilgai vakarojant prie kompiuterio, įsiminti mokomąją medžiagą gali būti vis sunkiau, įspėja gydytoja. Vėlyvesnė miego pradžia gali lemti ir polinkį į didesnį kūno masės indeksą, nes paaugliai išalksta ir ima užkandžiauti, o dieną vartoja tonizuojamuosius gėrimus. Dėl nerimo simptomų, kuriuos patiria apie 20 proc. paauglių, taip pat kaltas blogas miegas.

„Daugėja paauglių, kuriuos tėvai atveža pas gydytojus dėl galvos skausmų, virškinimo problemų, nuovargio, emocinių sutrikimų. Atliekame jiems daug įvairiausių tyrimų ieškodami šių simptomų priežasties, tačiau dažnai jos nerandame. Kalbantis su pacientais neretai paaiškėja, kad jie per mažai miega, per vėlai eina miegoti“, – pasakoja vaikų neurologė.

Šių negalavimų su miego sutrikimais tėvai paprastai nesieja, nepagalvoja, kad jie gali būti kalti ir dėl prastų mokymosi rezultatų. Dar prieš dešimtmetį paaugliai miegodavo vidutiniškai 8–9 val., o dabar valanda mažiau. Tiriant kūdikių miegą paaiškėjo, kad ir jis tapo trumpesnis. Gydytojos nuomone, dėl to kalta ankstyva kūdikių integracija į visuomenę, tėveliai juos visur vežioja nepaisydami jų biologinio ritmo.

Vaikams miegas yra ypač svarbus biologinis procesas. Daugėja įrodymų, kad miego sutrikimai silpnina imunitetą, vėliau gali sukelti įvairių sunkiai išgydomų, lėtinių ligų. Tarp jų – ir autoimunines, neurodegeneracines, psichikos, onkologines, endokrinologines, be to, žmogus anksčiau laiko senėja.

Būtina kontroliuoti ir gydyti

Gydytoja R. Praninskienė ragina tėvus labiau rūpintis vaikų miego ritmu visais gyvenimo etapais, būti griežtesniems, nenuolaidžiauti.

Daug ką galima padaryti, pavyzdžiui, uždrausti 1,5–2 val. prieš miegą naudotis kompiuteriu, mobiliuoju telefonu (jei neklauso, išnešti iš jų kambario), užsklandų spalvą pakeisti į rusvą. Reikėtų keisti ir šeimos gyvenimo įpročius, daugelis tėvų nebūna namuose visą dieną, grįžta vėlai ir vaikai, norėdami pabūti su jais, ilgiau kartu vakaroja.

Jei vakare paaugliai nespėja paruošti pamokų, geriau tegu atsikelia anksti ryte ir pasimoko, negu sėdi prie vadovėlių ir užduočių naktį. Gydytojos teigimu, sugrįžti į normalų miego ritmą nėra paprasta, šis procesas trunka ilgai ir reikalauja nemažai kantrybės. Jei vaikas įpratęs eiti gulti apie vidurnaktį, ankstinti miego pradžią reikėtų pamažu, tik po dešimt minučių kiekvieną dieną.

Vakarais reikėtų nedegti ryškios šviesos, o rytais galima naudoti specialias šviesos terapijos lempas – bus lengviau atsikelti. Ne visi paaugliai lengvai pasiduoda šiems pokyčiams, todėl vertėtų pasikonsultuoti su gydytojais neurologais. Sunkiais atvejais gali būti skiriama melatonino preparatų, kurie padės sugrąžinti normalų miego ir būdravimo ritmą.

Nuo 2009 metų Vaikų ligoninė, vienintelė šalyje, miego laboratorijoje pradėjo tirti miego sutrikimų turinčius vaikus polisomnografu. Juo diagnozuojami kvėpavimo sutrikimai miego metu, narkolepsija, parasomnijos, neramių kojų sindromas, periodiniai galūnių judesiai. Šiais metais įdiegtas naujas metodas – aktigrafijos tyrimas, kuriuo diagnozuojami miego ir būdravimo ritmo sutrikimai.

Apie miegą

Miegas yra aktyvus biologinis procesas. Vieną jo ciklą sudaro keturios lėtųjų akių judesių stadijos ir viena greitųjų akių judesių stadija. Miegant gali būti 3–5 tokie ciklai. Kiekvienas trunka nuo 90 iki 110 minučių. Su amžiumi trumpėja lėtųjų akių judesių 3–4 miego stadijos, registruojama mažiau miego ciklų.

Miegą reguliuojančių homeostazinio, cirkadinio ir ultradianinio procesų raida vyksta pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Idealiausias miegas, laikomas auksiniu standartu, yra paauglių. Visi trys miegą reguliuojantys biologiniai procesai šiuo etapu dirba labai darniai. Paauglystei pasibaigus, jie pradeda prastėti.

Svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti priežastis, išderinančias miegą reguliuojančius procesus, laiku diagnozuoti ir veiksmingai gydyti vaikų miego sutrikimus. Taikomi nauji tyrimo metodai – miego elektroencefalografija stebint vaizdą, polisomnografija, aktigrafija. Miegas gali sutrikti dėl įvairių ligų.