Centro vadovas Egidijus Kornevas pranešime spaudai sklaido bejausmio vyro mitą ir tikina, kad pagalba vyrui didžiąja dalimi reiškia ir pagalbą moteriai bei visai šeimai. Su Egidijumi kalbamės apie centro ištakas ir šiandieną.
„Vyrų krizių centro steigimo ėmėsi moteris“, – prisimena E. Kornevas ir pasakoja, kad tokio centro idėja kilo Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorei Dianai Deveikienei, kurios iniciatyva ir atsirado vyrams krizes spręsti padedanti įstaiga. Kaip rodo jau ketverių metų darbo centre patirtis, moterims tikrai rūpi, kaip jaučiasi jų vyrai.
Stereotipas, kad vyrai yra stiprioji lytis ir kad jiems tarsi nepriimtina kreiptis pagalbos vis dar kiša koją centro veiklai, tačiau Egidijus džiaugiasi, kad vis daugiau vyrų kreipiasi į krizių centrą ne tik su realia problema, bet ir norėdami susipažinti su centro teikiamomis paslaugomis.
„Juk kai skauda dantį, koją ar ranką, vyrai eina pas gydytojus, tos srities specialistus, kad jiems būtų suteikta pagalba. Mes savo centre teikiame šiek tiek kitokią pagalbą, gydančią tiek sielą, tiek mintis“, – skatina blaiviai mąstyti krizių centro vadovas ir priduria, kad laikomasi ir konfidencialumo principo, tad jeigu vyras tikrai nenori viešintis, iš jo nereikalaujama prisistatyti, o tiesiog galima anonimiškai išsakyti savo problemą bei sulaukti pagalbos.
E. Kornevas taip pat pastebi, kad vienas iš pagrindinių vyrų krizių centro tikslų – padėti visai šeimai. Pagalbos moteriai ir vaikui procesas Lietuvoje yra daug labiau išvystytas, tačiau dažnai problemos šeimose tampa užburtu ratu: „tarkime, pagalbos kreipiasi moteris, nukentėjusi nuo vyro smurto. Kartu su vaikais ji apgyvendinama Paramos šeimai skyriuje. Po kurio laiko moteris susitaiko su vyru, atleidžia jam, tačiau neretai vėl grįžta į Paramos šeimai skyrių“.
Šiuo metu įstaiga, padedama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdo veiklas, skatinančias pozityvią tėvystę, šeimos gerovę. E. Kornevas itin didžiuojasi tais vyrais, kurie, išklausę smurtinio elgesio programą, supranta savo bėdą, atsiprašo savo žmonos, vaikų ir tęsią gražų, be smurto gyvenimą.
„Džiaugiamės tais klientais, kurie atėjo pas mus nežinodami, kaip jiems toliau gyventi, pasinėrę į gilią depresiją, nepabijojo išsakyti savo problemų ir mes juos nukreipėme pas specialistus, patys išklausėme, konsultavome, kalbėjomės su jų šeimomis“, – džiaugiasi Egidijus.
Greta visų jau minėtų veiklų, Utenos apskrities vyrų krizių centre jau antrus metus vedami mokymai 14-18 metų amžiaus paaugliams. Mokymų metu jaunuoliai supažindinami su pozityvios tėvystės principais ir neigiamu emocinio bei fizinio smurto poveikiu.
„Šių mokymų tikslas – užauginti emociškai stiprius vyrus, kurie suprastų, kad kartais geriau yra tiesiog išeiti iš kambario ir vienam nurimti, o ne pakelti ranką prieš savo sutuoktinę, draugę. Taip pat paaugliams aiškiname, kad vaikui reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, atkreipiame dėmesį ir į emocinio ryšio svarbą. Būsimus tėvus mokome imtis iniciatyvos ir užmegzti emocinį ryšį su vaiku – žaisti, užmigdyti“, – apie prevencinius mokymus paaugliams pasakoja Vyrų krizių centro direktorius.
Utenos apskrities vyrų krizių centras prisideda prie visapusiško vyrų bei jaunuolių ugdymo, skatina vidinį stabilumą, suteikia paramą vyrams kovojant su stereotipinio įvaizdžio keliamais sunkumais ir stiprina visuomenės požiūrį į šeimą. „Centras visada džiaugiasi sulaukęs savanorių ar vietos verslininkų pagalbos bei visapusės paramos. Na, o didžiausi mūsų centro herojai yra vyrai, kurie išdrįsta ateiti, papasakoti savo problemas bei paprašyti pagalbos“, – pokalbį baigia Utenos apskrities vyrų krizių centro direktorius E. Kornevas.
