Vaikų psichiatras, socialinio ir emocinio ugdymo programos vadovas Linas Slušnys atsiųstame pranešime spaudai teigia, kad tikroji priežastis dažniausiai yra ta, kad šiandieniniai vaikai menkai tepažįsta šias bei daugelį kitų daržovių, o į tai, kas svetima, jie natūraliai linkę žiūrėti nepatikliai. Anot L. Slušnio, norint padėti mažiesiems susidraugauti su daržo ar sodo gėrybėmis gali prireikti nemažų pastangų, o svarbiausias vaidmuo tenka tėvams ir ugdymo įstaigoms.
Nemėgsta, nes nepažįsta
„Nors vaikai yra išties smalsūs, tačiau kartu turi ir tam tikrą vidinį impulsą saugotis nepažįstamų patirčių. Viena tokių gali būti ir naujas, dar neatrastas skonis. Vaikai yra linkę nemėgti to, ko nepažįsta, o tai, kad šiandien progų susipažinti su vaisiais ir daržovėmis jie turi vis mažiau, yra akivaizdu. Retas mažametis turi galimybę iš arti pamatyti auginamas daržoves, susikurti su jomis artimą santykį“, – sako L. Slušnys.
Be abejo, šiandieniai vaikai toli gražu negyvena izoliuoti nuo išorinio pasaulio, o žinių apie daržoves ir vaisius, sveiką mitybą gali gauti iš tėvų ir ugdymo įstaigose. Vis tik, L. Slušnio teigimu, vien teorinė informacija mažam vaikui yra gerokai mažiau paveiki nei tikras ryšys, pojūtis ir asmeninė patirtis.
„Geriausiai kokius nors dalykus vaikai įsisavina, supranta ir jais natūraliai domisi, kai gali tam tikrą informaciją susieti su tikromis savo patirtimis ir realiomis situacijomis. Dar daugiau – vaikas jaučia gerokai didesnę motyvaciją ką nors pažinti, kai yra įtraukiamas į tam tikrą aktyvų procesą, veiklą ir dalyvavimą. Tuomet jame nubunda vidinis mokslininkas ir tyrėjas“, – pažymi L. Slušnys.
Anot specialisto, tą patį galima pasakyti ir apie vaikų pažintį su vaisiais bei daržovėmis. Įsijautęs į mažojo daržininko ar sodininko vaidmenį vaikas bene lengviausiai gali susidraugauti su daržo ir sodo gėrybėmis.
Trūksta galimybių pabūti darže ar sode
Beje, dalis šalies darželinukų tokią galimybę turėti gali jau visai netrukus. Prekybos tinklas IKI tęsdamas savo socialinį projektą „Sodinčius“ dvidešimčiai Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau šiemet padovanos tikrus šiltnamius ir įrangą daržovėms, salotoms bei prieskoninėms žolelėms auginti.
„Darželis yra ta vieta, kur vaikai išties daug išmoksta ir sužino. Vis tik kalbant apie vaisius ir daržoves, mažiesiems daug lengviau jas pažinti per betarpiškas asmenines patirtis nei iš paveiksliukų knygose ar pasakojimų. Priešingai nei ankstesnės kartos, dabartiniai miesto vaikai retai kada turi galimybių pabūti darže arba sode ir pamatyti, kaip ten auga pomidorai, agurkai, salotos ar obuoliai. Vaikų darželiai turėdami savo šiltnamius galės tokią trūkstamą patirtį suteikti“, – sako prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Kuriems šalies darželiams atiteks šiltnamiai paaiškės balandžio 5 d., pasibaigus piešinių konkursui, kurio metu darželių auklėtiniai turi nupiešti savo svajonių šiltnamį ir sugalvoti jam pavadinimą. Kiekvienas gyventojas galės atiduoti balsą už labiausiai patikusį piešinį.
Teigiamą pavyzdį turi rodyti tėvai
L. Slušnys pažymi, kad ne mažiau svarbu tai, kad su vaisiais bei daržovėmis vaikai turėtų kuo daugiau kontakto ir namuose, o tėvams kartais gali prireikti pasitelkti visą savo išradingumą, kad toks maistais mažiesiems būtų pasiekiamas kuo patrauklesniu ir priimtinesniu būdu.
„Svarbu net ir tai, kaip vaisius ar daržovė supjaustomi, kaip atrodo ir kokioje lėkštėje pateikiami. Daugeliu atvejų vien įtikinėjimais, kad morką ar obuolį valgyti yra naudinga, vaiko palankumo nelaimėsime. Ypač tais atvejais, kai vaikui namuose yra lengvai pasiekiamos mažiau sveikos alternatyvos – saldumynai, traškučiai ar bandelės“, – sako L. Slušnys.
Be to, vaikų psichiatro teigimu, mažyliams ypatingai svarbus yra tėvų pavyzdys, todėl, jei šie patys retai valgo daržoves, naivu tikėtis, kad tai darys jų atžalos. Dar blogiau, kai tėvai ne tik nevalgo ir namuose negamina maisto iš daržovių, bet dar ir randa, kaip tokius savo mitybos įpročius pateisinti prieš vaikus.
„Jei tėvai nerodo savo vaikams tinkamo pavyzdžio maitindamiesi sveikai, įtraukdami į savo mitybos racioną pakankamai vaisių, daržovių ir salotų, tai bent jau neturėtų tokio pasirinkimo pateikti kaip sektino pavyzdžio. Vaikams turėtų būti aiškiai pasakoma, kad jeigu nevalgys kopūstų, salotų ar pomidorų, jis netaps tokiu stipriu, kaip jo mėgiamas herojus ar sportininkas“, – pažymi L. Slušnys.
Požiūrį formuoja visa visuomenė
Vaikų psichiatro teigimu, kai tėvai neformuoja teisingų vaiko mitybos įpročių ir savo pavyzdžiu jų neįtvirtina, ugdymo įstaigoms yra daug sunkiau išmokyti vaikus apie vaisių ir daržovių naudą. Vis tik tai nėra neįmanoma. Pasak L. Slušnio, kartais mažylio pažintis su vaisiais ar daržovėmis darželyje ar mokykloje gali paskatinti jį pradėti namuose kelti tėvams nepatogius klausimus – „kodėl mes niekada neperkame cukinijų?“, „vaikai darželyje pasakojo, kad namuose mama jiems padaro vaisų salotų, o kodėl aš tokių niekada neragavau?“ ir pan.
„Namuose ir darželyje ar mokykloje vaikas paklūsta tam tikriems nerašytų taisyklių, normų ir propaguojamų vertybių rinkiniams ir jeigu, ugdymo įstaigoje gaunama informacija patvirtina mažylio namuose įgytą suvokimą apie jį supantį pasaulį, tuomet vaikui yra lengviausia išmokti tam tikrus dalykus – pavyzdžiui, kad valgyti vaisius ir daržoves yra labai svarbu“, – sako L. Slušnys.
Anot L. Slušnio, galiausiai ne tik tėvai ir ugdymo įstaigos, bet ir visa visuomenė turi įtakos vaikų mitybos įpročiams ir požiūriui į vaisius bei daržoves. Vaikų pasaulėžiūrą, psichiatro teigimu, taip pat formuoja ir informacija viešojoje erdvėje, populiarioji kultūra, vyraujančios visuomenės nuostatos, todėl svarbu visiems drauge stengtis ugdyti sveikos mitybos kultūrą.
