Per tą laiką, kurį čia praleidau, esu mačiusi iš tikrųjų labai patrauklių ir žavingų mamų, peržengusių prieglaudos slenkstį. Tai yra mamos, tiesiog apsupančios savo vaikus meile ir visose situacijose tampančios jiems ramsčiu. Vis tik man teko matyti ir visiškai priešingų variantų, kai mamos šaukdavo ant savo vaikų, grasindavo jiems, juos žemindavo ir tiesiog ignoruodavo. Taigi galiu drąsiai teigti mačiusi visą mamų ir vaikų bendravimo paletę.
Pasitelkusi savo darbą, draugus ir šeimos narius nustačiau kelis reikšmingus skirtumus tarp laimingų ir nelaimingų mamų.
Laimingos mamos nesitiki tobulybės
Nesitiki iš nieko, įskaitant ir save. Jos nekuria su realybe nieko bendro neturinčių planų dėl savo vaikų ar namų ūkio. Jos nepatenka į kategoriją mamų, sėdinčių ant suolelio parke ir „kraunančių“ kitas mamas štai tokio tipo klausimais: „Mano dukra buvo išmokyta sėstis ant puodo per tris dienas, o tavo 4 m. dukra jau išmokyta?“. Laimingos mamos nesitaria su niekuo. Jos tiesiog mokosi.
Laimingos mamos daro jus laimingus
Visai ne todėl, kad nuolat ką nors dėl jūsų darys, o todėl, kad skleidžia meilę ir užuojautą. Mano anyta būtent tokia moteris. Mano vyras nuolat kartoja, kad jaunystėje ne kartą yra padaręs teisingą sprendimą vien dėl to, kad norėjo būti toks žmogus kaip mama.
Laimingos mamos žino, kaip elgtis su savo vaikais
Laimingos mamos nesikabinėja dėl kiekvienos smulkmenos prie savo vaiko. Kartais laimingą mamą galima atskirti nuo jos priešingybės stebint, kaip jos kalbasi su savo vaikais žaidimų aikštelėje. Laimingos mamos juokiasi, kai jų vaikas įlenda kur nors ne ten, o jų priešingybės šaukia: „Kur tave velniai neša!“. Kai vaikas yra baramas dažniau nei giriamas, jis nejaučia visiškai jokio poreikio būti geru.
Laimingos mamos yra sąžiningos
Jų vaikai žino, kad mama turi galvoje būtent tai, ką sako. Ji nuosekli pildydama savo pažadus ir bausmes. Nelaimingos mamos ne visada sąžiningos su savo vaikais, todėl vaikai negali visiškai jomis pasitikėti. Iš naujo pelnyti vaiko pasitikėjimą – viena sudėtingiausių užduočių, su kuriomis tenka susidurti mamoms. Ne visada lengva išpildyti tai, ką pažadi, todėl laimingos mamos paprasčiausiai mažiau žada.
Laimingos mamos daug žaidžia
Žinau, kad mano vyras nėra mama, tačiau tai nėra esminis skirtumas. Kiekvieną kartą, kai su vaikais einame į parką, mano vyras žaidžia ne su savo „iPhone“, o kovoja su ateiviais iš kosmoso arba atlieka monstro vaidmenį jautria ir naivia vaikiška maniera. Kadangi esu ganėtinai atidi, imu stebėti kitų tėvų reakciją (man šis užsiėmimas labai patinka).
Iš pradžių jie būna ištikti šiokio tokio pasimetimo būsenos (ne kiekvieną dieną pasitaiko proga pamatyti patrauklų vyrą, kurio ūgis siekia beveik du metrus, atliekantį staigų manevrą tam, kad nužudytų įsivaizduojamus ateivius). Vėliau seka kukli ant jų veidų pasirodanti šypsena ir tik tada suvokdami situaciją jie ima žaisti su savo vaikais.
Laimingos mamos moka išklausyti
Kadangi esu socialinė darbuotoja, neįsivaizduojamą valandų skaičių esu praleidusi mokymuose ir seminaruose, kuriuose nuolat kalbama apie būtinybę klausyti. Vis dėlto mažai kas iš mūsų klausosi tam, kad suprastų, o ne tam, kad atsakytų. Sunku įsivaizduoti ką nors mielesnio nei galimybę stebėti mūsų prieglaudoje mamą ir jos mažametę dukrelę, geriančias arbatą. Maža mergaitė beria žodžius nepailsdama, o jos mama juokiasi, kada ateina tam tinkamas metas, ir klausosi. Iš tikrųjų klausosi.
Laimingos mamos moko savo vaikus
Niekada nepamiršiu, kai pirmą kartą pamačiau vėliau mano geriausia drauge tapusią moterį. Kai jos vaikai klausinėjo „kvailų“ dalykų, pavyzdžiui, kodėl dangus yra mėlynas, manęs neapleido jausmas, kad žiūriu populiariojo mokslo laidą. Jei ji negalėdavo atsakyti į klausimą, į atsakymo paieškas ji leisdavosi kartu su vaikais. Laimingos mamos savo laiką ir jėgas skiria savo vaikams mokyti. Nelaimingos mamos dažniausiai šnypščia ant vaikų vietoje to, kad išmokytų juos ko nors naudingo.
