10 patarimų apie tai, kokių klaidų nedaryti ir kokių priemonių imtis, kad vaikas pamėgtų knygas, pateikia leidyklos „Šviesa“ lietuvių kalbos vadovėlio komplekto 1 klasei (serija TAIP!) autorės: Jonavos Panerio pradinės mokyklos mokytoja ekspertė Nomeda Kasperavičienė, Vilniaus Rudaminos gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Vilma Dailidėnienė ir Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.
1. Rodykite pavyzdį
Pasak pašnekovių, paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas paskatinti vaiką skaityti yra rodyti pavyzdį. Juk vaikai mokosi iš vyresniųjų – tėvų, kitų šeimos narių, tyrinėja aplinką, kurioje auga, daiktus, kurie juos supa.
„Jei namie yra biblioteka, tėveliai patys skaito, vedasi vaikus į knygyną, domisi įvairia literatūra, vaikai taip pat turės poreikį domėtis knygomis“, – teigia pradinių klasių mokytoja ekspertė Vilma Dailidėnienė.
2. Skaitykite reguliariai
Dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė teigia, kad skaityti vaikams reikia reguliariai kas vakarą, ne mažiau kaip po 20 minučių, o dar geriau, kad tokia veikla truktų bent valandą.
„Kai vaikai šiek tiek ūgteli, reikėtų įsiklausyti į jų norus, rinktis jų pageidaujamas knygas, atsižvelgti į jų lūkesčius, aptarti ne tik teksto turinį, bet ir iliustracijas. Žinoma, skaityti niekada ne vėlu, tik tai reikėtų daryti ne kartą per metus, o daug dažniau, geriausia – kasdien“, – pastebi docentė ir priduria, kad knygas vaikui galima pradėti skaityti net prieš jam gimstant.
3. Pastebėkite susidomėjimą
„Visų pirma, pastebėjus nors menkiausią vaiko susidomėjimą raidėmis, skaitymu, reikėtų nepraleisti šio momento ir tą norą skatinti. Nemanyti, kad mokyti skaityti – tik mokyklos pareiga. Reikia suprasti, kad pirmokui skaitymas yra daug pastangų, jėgų ir energijos reikalaujanti veikla. Svarbu neapleisti natūralaus vaiko domėjimosi raidėmis, knygomis, skaitymu, nes vėliau tą norą „pažadinti“ bus jau sunkiau“, – pataria V. Dailidėnienė.
Kitaip tariant, tėvai gerai žino, kad reikia riboti laiką prie televizoriaus, kompiuterio, vakare laiku pabaigti žaidimus ir keliauti į lovą, bet kitaip yra su skaitymu. Vaikui įnikus į knygą, vertėtų žvelgti atlaidžiau, pagirti skaitytoją, paklausti, kas jį sudomino, o ne skubinti išjungti šviesą.
4. Nemanykite, kad skaityti dar per anksti
Kartais tėvai, labai globodami saugo vaiką nuo tam tikrų veiklų sakydami, kad jis dar per mažas, eis į mokyklą – išmoks, o dabar tegu dar pažaidžia. Vaikas nori mokytis skaityti, rodo iniciatyvą, bet tėvai nuteikia, kad dar per anksti. Taip tikrai nereikėtų daryti, nes palankiausias amžius mokytis skaityti yra nuo trejų iki šešerių metų, todėl domėjimasis skaitymu ir knygomis šiuo amžiaus tarpsniu yra natūralus procesas.
5. Dalyvaukite vaikui skaitant
Mokytoja ekspertė Nomeda Kasperavičienė pataria rasti laiko skaityti kartu. Pasak jos, labai įdomu skaityti su vaiku tą pačią knygą, o paskui apie tai diskutuoti, spėlioti, kas bus toliau, svarstyti, kodėl įvykiai knygoje susiklostė vienaip ar kitaip.
„Perskaičius dalį teksto, rekomenduojama pasiteirauti vaiko, apie ką jis skaitė, paklausti, kas buvo neaišku, kokie žodžiai nežinomi. Tėvai nuolat turėtų domėtis, ką vaikai skaito, ir sudaryti tam palankias sąlygas – įkurti jaukų skaitymo kampelį. Manau, didelę įtaką gali turėti tėvelių domėjimasis vaikų literatūra, naujai išleistomis knygomis, lankymasis su vaikais knygynuose, knygų mugėse, bibliotekoje. Labai gerai, jei perskaičius knygą galima pažiūrėti pagal ją pastatytą filmą. Arba atvirkščiai, pažiūrėtas filmas gali paskatinti perskaityti knygą“, – siūlo lietuvių kalbos vadovėlio komplekto 1 klasei (serija TAIP!) bendraautorė V. Dailidėnienė.
6. Gerbkite vaiko sprendimus
Doc. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė atkreipia dėmesį, kad tėvai privalo gerbti vaiko pasirinkimą skaityti tam tikras knygas.
„Į vaiko pasirinkimą reikėtų žiūrėti atlaidžiai, bet kartu išsiaiškinti, kodėl jį viena ar kita knyga domina, kas jam rekomendavo ją perskaityti. Be to, bet kokio pobūdžio knyga yra gera proga pasikalbėti apie tam tikras vertybes, atkreipti dėmesį į rašytojo nuomonę, sprendimus, kuriuos galima įžvelgti kūrinyje“, – teigia doc. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.
7. Neverskite skaityti
Pasak pradinių klasių mokytojos ekspertės N. Kasperavičienės, didelė klaida yra versti skaityti vaiką jam neįdomią knygą.
„Visuomet sakau, kad knyga yra tarsi pašnekovas. Jei jis tau neįdomus ir kalba nesuprantamus dalykus, gal verta paieškoti kito“, – pastebi pedagogė.
Be to, ji primena, kad ir tėvų pokalbis apie knygą turi būti nuoširdus, nes vaikai labai gerai jaučia, kada yra tiesiog kontroliuojami, o kada kalbamasi dėl to, kad įdomu.
8. Patarkite, bet nebūkite kategoriški
„Manyčiau, reikia formuoti vaikų norą, gebėjimą atsirinkti literatūrinę vertę turinčias knygas. Juk mokome vaikus sveikai maitintis, tai kodėl turėtume sau leisti vaikams skaityti menkavertes knygas. Šiuo vaiko gyvenimo etapu labai svarbu ne tik tėvams, bet ir mokytojams atidžiai stebėti, ką jis skaito“, – pataria doc. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.
N. Kasperavičienė pataria pasiūlyti vaikui perskaityti savo pačių vaikystėje pamėgtą įdomiausią knygą.
„Mąstantis skaitytojas užaugs, jei skaitys įvairaus pobūdžio knygų. O kaip suprasti vaikui, kas yra mažiau ar daugiau vertinga, jei nežinai apie ką kalbama? Manau, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kad pramoginio pobūdžio knygos neužgožtų literatūrinę vertę turinčių kūrinių. Šią pusiausvyrą turi padėti išlaikyti tėvai ir mokytojai, nes vaikai visada rinksis tai, kas yra lengviau ir patraukliau“, – teigia N. Kasperavičienė.
9. Skaitykite vaikišką literatūrą
Pasak docentės, tėvai į vaikų literatūrą neturėtų žiūrėti paviršutiniškai, nes patys ją skaitydami gali ne tik praplėsti akiratį, bet ir rasti glaudesnį ryšį su vaiku.
„Labai svarbu domėtis vaiko veikla, bent kelis kartus per savaitę pasiteirauti, ką jis skaito. Dar didesnį susidomėjimą išreikšime, jeigu ir patys perskaitysime tą knygą. Diskutuodami turėtume parodyti, kad mums tai rūpi. Knygą galima skaityti ir kitu laiku, kartą per savaitę aptariant turinį su vaiku, pasikalbant apie tai, kiek kiekvienas perskaitė, kas ir kodėl buvo įdomiausia“, – pataria doc. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.
10. Negąsdinkite skaitymu
Anot doc. dr. D. Jakavonytės-Staškuvienės, knygos turėtų kelti malonių asociacijų, o ne priešingai – gąsdinti. Tai visam gyvenimui gali atgrasyti vaiką domėtis literatūra.
„Negalima knygų skaitymo sieti su nemaloniais išgyvenimais, bauginimais, bausmėmis, tik tėvų diktuojamomis sąlygomis ir panašiai. Pavyzdžiui, vaikas neturėtų girdėti frazės „jeigu netinkamai elgsiesi, eisi skaityti“, – pataria docentė.
