P. E. Muskosas mano, kad partneriai per mažai leidžia laiko kartu. Jo teigimu, nėra priežasčių, kodėl šis pasiūlymas negalėtų įsigalioti, tiesa, pripažįsta, kad gali būti sunkoka paskatinti poras naudoti pietų pertrauką seksui, rašo metro.co.uk.
„Negali garantuoti, kad darbuotojas vietoj to (sekso pertraukos) nenueis pasivaikščioti“, – sakė jis.
Pateikiame visą jo pasakytą kalbą.
„Kaip žmogus, kuris ištyrė darbo biure privalumus ir savaitę masturbavosi kabinete, sakau – aš už sekso pertraukas.
Kaip ir masturbavimasis, pertrauka seksui būtų puikus būdas sumažinti stresą, pagerinti susikaupimą. Darbuotojai būtų laimingesni, taigi geriau atliktų savo darbą.
Orgazmai naudingi. Jie daro mus laimingesnius, sveikesnius, netgi, sakyčiau, tampame geresni. Darbe tai būtų tik į naudą.
Nujaučiau, kad žmones gali gąsdinti mintis, jog kolega išbėga pasibarškinti, tačiau šį požiūrį laikas keisti.
Man nepatinka, kad būdami darbe apsimetame bejausmiais aparatais, kurie neturi žmogiškų poreikių ar gyvenimo už darbo ribų.
Apsimetame, kad mums nepatinka kolegos, nes tai būtų nepadoru. Apsimetame, kad nepavargome, nors neišsimiegojome. Sutinkame dirbti iki vėlumos, nes nenorime prisipažinti, kad neturime planų ir mielai pareitume namo ir šveistume traškučius, spoksodami į televizorių.
Na o grįžtant prie sekso. Stengiamės mylėtis kuo tyliau, jei namuose yra buto draugai. Gėdijamės pirkti prezervatyvus. Paklausti, ką vakar veikėme, niekada nepasakysime, kad kelias valandas aistringai mylėjomės.
Dėl kažkokių priežasčių net visiškai suaugę vis dar apsimetame, kad nesame seksualios būtybės. Kodėl apsimetame, kad tai kažkokia paslaptis?
Visi turime seksualinių poreikių. Visi elgiamės seksualiai, mylimės, tad kodėl tai – vieša paslaptis?
Jei ir nepritariate man, kad reikėtų atvirai kalbėti apie seksą, turėtumėte pritarti, kad darbe reikalingos sekso pertraukos. Kodėl? Todėl, kad dirbdami taip, kaip dabar, griauname savo gyvenimą.
Nebent dirbate viename iš tų „super“ biurų su sėdmaišiais ir nemokamais užkandžiais. Jei ne, vadinasi, dirbate kultūroje, kurioje skatinama dirbti iki vėlumo, pietus valgyti prie stalo ir be perstojo tikrinti elektroninį paštą – o jei kažkam kažko prireiks.
Mūsų visuomenėje vyrauja požiūris – kuo daugiau laiko praleido darbe, tuo geriau tikriausiai dirbti. Esame liaupsinami, jei darbas mums gyvenime – pirmoje vietoje, esame paaukštinami pareigose, nes esame „atsidavę darbui“ – priešingai nei kolega, kuris laiku išeina namo.
Tai kelia mums stresą, mes persidirbame, jei susergame, mus graužia kaltė, o po darbo valandų valandas naršome po internetą, nes išeiti namo laiku – nepadoru.
Tai griauna mūsų santykius, mes pamirštame savo žmogiškus ir seksualinius poreikius.
Sekso pertraukos – puikus sumanymas, nes tada galėtume nukreipti mintis nuo darbo ir atsisukti kitą savo pusę – tą, kuri yra romantiška, seksuali, kuri nuolat negalvoja apie tikslus, terminus...
Idealus atvejis būtų lanksčios darbo valandos, kai galėtume daryti pertraukas, kada tik jų reikia, padaryti savo darbą tad, kai jaučiamės darbingiausi, imti atostogas, kai jaučiamės pervargę, neiti į darbą, kai realiai nėra darbo, kurį reikia atlikti.“
