Plačiau apie santykių kūrimą, porų daromas klaidas ir santykių tema susiformavusius stereotipus - interviu ANGLIJA.today skaitytojams.
- Kaip kilo idėja pradėti vesti seminarus apie santykius?
- Viskas prasidėjo nuo asmeninių problemų. Kaip ir daugelis, esu patyręs asmeninių santykių krizių ir prieš kelerius metus suvokiau, kad nieko nenusimanau apie santykių kūrimą ir jeigu nieko nekeisiu, tai dar ilgai turėsiu nesėkmingus santykius ir skaudinsiu mylimus žmones. Taigi pradėjau labai smarkiai domėtis šia tema, lankytis įvairiuose kursuose, karštligiškai skaityti su šia tema susijusią informaciją, dalyvauti seminaruose. Pasitaisius mano asmeniniams santykiams ir suvokimui apie juos, įstojau į vieną Amerikos universitetą, kuriame mane mokė Anthony Robbins.
Pirmąjį seminarą apie santykius surengiau 2016 metų liepos 28 dieną. Tiesiog sugalvojau pasidalinti su draugais tuo, ką sužinojau, tačiau į seminarą susirinko apie 300 žmonių. Tuomet jie pradėjo man sakyti, jog tokių seminarų labai reikia ir trūksta. Taigi pradėjau vesti šiuos seminarus ir per pirmuosius šešis mėnesius jų surengiau daugiau negu dešimt.
- Ko gali tikėtis žmonės, pasirodę jūsų seminaruose?
- Tai, ko man asmeniškai visą laiką trūko - tikrų istorijų ir tikrų pavyzdžių. Šiais laikais apstu įvairių knygų ir seminarų, tačiau mes vis tiek nepakeičiame savo elgesio modelio. Kai kurie iš mūsų pabando perskaityti kažkokią knygą ar sudalyvauti seminare, tačiau to neužtenka - mums reikia žinoti, jog kažkas jau yra tai išbandęs ir sulaukė teigiamų rezultatų. Kitaip sakant, mums norisi gauti akivaizdžių įrodymų, išgirsti tikrų istorijų.
Kai savo seminaruose paprašau žmonių pateikti pavyzdžių iš savo aplinkos, vos keli procentai jų pakelia rankas. Daugelis žmonių tokių pavyzdžių neturi. Seminaruose pasakojame tikras istorijas, pateikiame metodiką, kurią išbandžiau aš, mano draugai ir tūkstančiai kitų pasaulio žmonių.
Rengiant seminarus man kilo klausimas, kaip pritraukti vyrišką auditoriją. Moterys paprastai dėl santykių stengiasi 120 procentų daugiau, išbando įvairius būdus, kaip juos pagerinti. Taigi, iškėliau sau klausimą, kodėl manęs niekada netraukė ši tema? Kodėl aš domėjausi asmenine sėkme ir kitais dalykais, o santykių problemas palikau spręsti moterims? Supratau, kad vyrus domina asmeninė sėkmė ir pramogos. Taigi, iškėliau sau tikslą pateikti informaciją taip, kad jos būtų įdomu klausyti, ji būtų dinamiška, susijusi su asmenine sėkme ir seminaruose būtų gerai praleidžiamas laikas.
Nors ir keista, šiuo metu mano seminaruose dalyvauja apie 50 procentų vyrų, ko praktiškai kituose su santykiais susijusiuose seminaruose beveik nebūna. Taigi tai reiškia, jog vyrai, dalyvaudami mano seminaruose, gerai praleidžia laiką, jie yra nenuobodūs, visiškai išskirtinio turinio, dinamiški. Juose galima išgirsti trumpų, efektyvių patarimų, kuriuos galima lengvai integruoti. Be to, seminaruose rodomos ištraukos iš įvairių filmų, kasdieniškas situacijas suvaidina profesionalūs aktoriai ir atliekami pratimai.
- Gal galite papasakoti kokių nors sėkmės istorijų?
- Po seminarų gaunu begalę gerų atsiliepimų, o sėkmės istorijos iš esmės motyvuoja mane dirbti. Jeigu viename seminare susirenka 300 ar 400 žmonių, tai po jo aš gaunu apie 200 anketų su padėkomis. Taip pat gaunu asmeninių laiškų, kuriuose moterys dėkoja, kad jų vyrai pasikeitė.
- Kuo paremti jūsų mokymai?
- Mano mokymai yra paremti Anthony Robbins ir Cloe Madanes metodika, tačiau visos dėstomos medžiagos turinys yra paimtas iš įvairių šaltinių. Kažkada mano įkvėpimas buvo Rimvydas Židžiūnas, kuris puikiai dėsto šia tema Lietuvoje. Taip pat lankiausi ir pas Tomą Girdzijauską bei kitus lektorius. Esu perskaitęs begalę knygų. Atrodo, jog visuose galima rasti kažko gero, tačiau taip pat kažko trūksta.
Taigi mano mokymai yra tarsi mišinys. Per visą tą laiką įgavau daug patirties, pamačiau, kokia metodika veikia, o kokia – ne. Aš esu struktūriškas, analitiškas žmogus, taigi daug informacijos supaprastinau ir pateikiau ją tokią, kokia ji dabar yra.
- Kuo skiriasi privačios konsultacijos nuo seminarų?
- Man kartais norėtųsi, kad visi žmonės, kurie ateina į asmenines konsultacijas, jau būtų dalyvavę visuose seminaruose, taigi man nereikėtų kartoti pagrindinių dalykų. Tačiau esminis skirtumas tarp seminarų ir asmeninių konsultacijų yra tas, kad seminaruose tu negali išsišnekėti ir išsipasakoti konkrečių situacijų. Tu gali sublimuoti ir seminarų metu matytoje situacijoje ar išgirstoje teorijoje, pažinti savo asmeninę situaciją ir pritaikyti pateiktą metodiką.
Tuo tarpu asmeninių konsultacijų metu yra analizuojamos konkrečios problemos ir konkrečios strategijos, kaip jas išspręsti.
- Jūsų internetiniame tinklalapyje parašyta, jog seminarų metu griaunate apie santykius susiformavusius stereotipus. Gal galėtumėte duoti pavyzdžių?
- Pavyzdžiui, daugelis galvoja, kad santykiai yra sunkus ir varginantis darbas. Man tai iš principo nepatinka, nes aš noriu dirbti tik darbe, o grįžęs namo - jaustis gerai ir maloniai. Santykiai turi būti kuriami su džiaugsmu, smalsumu, drive‘u ir aistra. Žmonės turi atsikratyti nuostatos, jog santykių kūrimas tai nuolatinis darbas ir vargas.
Kitas stereotipas yra tai, kad moterys yra iš Veneros, o vyrai iš Marso, todėl vyrai negali jų suprasti. Aš esu įsitikinęs ir žinau, kad vyrai gali suprasti moteris net geriau nei jos pačios. Kad ir kaip moteris gerai pažįsta save, ji kartais būna stichiška, o kartais - harmoninga būtybė, taigi jai tampa sunku suprasti save. O vyras žino, ko jai reikia, ir duoda, nepaisydamas to, kokia yra jos emocinė būsena.
Taigi įmanoma suprasti moteris, galima žinoti, ko joms reikia, ir padaryti jas laimingas, kad ir kokioje būsenoje ji yra šiuo metu.
- Ar sutinkate su tuo, kad meilė trunka trejus metus?
- Ne, nesutinku. Pati įsimylėjimo fazė, kai mūsų smegenyse veikia chemija, trunka nuo 8 mėnesių iki pusantrų metų, tačiau turime atskirti įsimylėjimą nuo meilės. Įsimylėjimą galima patirti iš naujo, o meilę - atkurti.
Jeigu žmogus yra visiškai blogos būsenos, jis kažko bijo, nebepasitiki savo partneriu, nebežino, kaip bus toliau, ir šio žmogaus mes paklaustume: „ar vis dar myli savo antrąją pusę?“, manau jis pasakytų: „nežinau“ arba „nemyliu“, nors iš tikrųjų gal taip ir nėra.
Daugeliu atvejų, net ir leidimas skaudinti save arba kito žmogaus pakentimas yra viena iš meilės formų. Jeigu aš nemyliu, tuomet labai greitai uždarau duris, išeinu ir sakau: „aufwiedersein!“ (liet. ate!). O jeigu aš 19 metų praleidžiu su žmogumi, kuris kasdien mane truputį erzina, tai čia yra viena didžiausios meilės formų, kokia tik gali būti. Taigi meilė gali trukti visą gyvenimą, tačiau mes nemokame jos puoselėti, kurstyti arba susigrąžinti.
- Kokiais būdais galima palaikyti tarp dviejų žmonių užsiliepsnojusią meilę?
- Pirmiausia reikia nebijoti rizikuoti. Santykių pradžioje yra įprasta sakyti, jog pilve jaučiame skraidančius drugelius ar po kūną bėgiojančius šiurpuliukus. Kyla klausimas - iš kur tai atsiranda ir kas tai yra? Tai yra labai didelės rizikos prisiėmimas, kai nusprendi nustebinti visiškai nepažįstamą žmogų. Sugalvoji visiškai crazy idėją ir manai, kad gali visiškai pasišiukšlinti ir likti nesuprastas, arba pasiekti labai didelį wow efektą. Ir mes tai darome nuo pat pradžių - nuo menkiausių smulkmenų iki didžiausių darbų, taigi patiriame labai didelį atotrūkį nuo normalios būsenos iki didelės rizikos ir didelio wow efekto. Tas skirtumas, tas atotrūkis ir sukelia emocijas, nerimą bei drugelius ir visą kitą.
Ilgainiui mes nebeprisiimame didelės rizikos ir nebedarome wow efektų. Galvojame: „tai ką čia – nepatiks“. Taigi norint susigrąžinti įsimylėjimo būseną, reikia pasiekti wow efektą, prisiimant labai didelę riziką. Reikia išeiti iš savo ribų. O kaip sukurti tą wow efektą – tai kiekvieno žmogaus kūrybos reikalas.
- Vis dažniau lietuvaitės renkasi kitų tautybių vyrus. Ar manote, jog šie vyrai daugiau nusimano apie santykius ir apie tai, kaip padaryti moterį laimingą?
- Mes visi šiaip sau nesugalvojame, kaip elgtis santykiuose ir kaip juos kurti. Mes kopijuojame kažkokį modelį. Galbūt kai kurie užsieniečiai tiesiog turi daug geresnius šeimos kūrimo modelius, kuriuos jie gali kopijuoti ir pernešti į šeimą. O moteris tuomet sakys: „va, tas vyras net ir nemokytas yra daug vyriškesnis arba šeimyniškesnis.“ Tai priklauso nuo konkrečių atvejų.
- Skyrybų statistika Lietuvoje kelia liūdesį. Kaip manote, kokios yra pagrindinės porų išsiskyrimo priežastys?
- Viena didžiausių skyrybų priežasčių yra neturėjimas įgūdžių, kaip spręsti konfliktus. Jeigu mes šeimoje turime per mažai pavyzdžių, kaip kurti santykius, tai bent jau vieši asmenys galėtų jų pateikti daugiau. Pavyzdžiui, jeigu Amerikoje Barackas Obama verkia atsistojęs prieš tūkstančius žmonių, dėkodamas žmonai už tai, kad ji yra tokia nuostabi moteris, taip demonstruodamas fundamentalias šeimos vertybes, tai Lietuvoje mes to nematome. Taigi paprastas žmogus galvoja, kad neištikimybė yra norma, pyktis yra norma.
Bendrąja prasme, šiuo atžvilgiu Lietuvoje yra prastas švietimas ir komunikacija.
- Gal galite daugiau papasakoti apie šiuo metu rašomą savo knygą „Mūsų santykių ritualai“?
- Ši knyga yra unikali daugeliu atžvilgių. Visų pirma, knyga turės net dešimt viršelių, taigi žmogus, atėjęs į knygyną, galės išsirinkti labiausiai patikusį. Visos jos taip pat bus su skirtingomis žinutėmis. Knyga yra unikali todėl, kad ją galėsite užsisakyti su savo nuotrauka ant viršelio. Tarkime, turite gražią vestuvinę arba poros nuotrauką, atsiunčiate ją mums ir po mėnesio gaunate knygą su savo viršeliu. Šios knygos pavadinimas yra „Mūsų santykių ritualai“. Taigi kiekviena šeima galės turėti knygą su savo santykių ritualais. Ši knyga nėra apie mane – tai knyga apie jus.
Vieną dieną pagalvojau: „Kad mano mokymai pasiektų kuo daugiau žmonių, reikia parašyti knygą“. Tačiau mane nervino tas faktas, kad dažnai mes perskaitome knygą (arba net neperskaitome), o paskui ji tiesiog dulka lentynoje, nepadariusi jokio efekto. Žmonės sako: „Neskaityk šimto knygų, perskaityk bent vieną ir padaryk“. Taigi aš pagalvojau, kad nenoriu rašyti tokios knygos, kuri tiesiog dulkėtų kitų lentynose, noriu, kad ji įneštų realius pokyčius kiekvieno skaitytojo santykiuose ir skatintų žmones dalintis šiomis žiniomis. Pokyčiai gyvenime atsiranda ne tada, kai kažką sužinai, o tada, kai savo žinias integruoji į savo kasdienybę, o dar geriau, kai pradedi jomis dalintis.
„Mūsų santykių ritualai“ nepakeis jūsų gyvenimo, tačiau bent vienas iš knygoje pateiktų pavyzdžių integruotas ritualas gali iš esmės pakeisti kiekvieno žmogaus gyvenimą. Taigi knygoje rasite daug ritualų, pavyzdžių ir paaiškinimų, kodėl jie reikalingi, bei žmonių asmeninius pasakojimus. Negana to, šioje knygoje savo santykių patirtimi, įžvalgomis ir pastebėjimais su skaitytojais pasidalins ir Lietuvos įžymybės.
