12 metų kartu esanti pora tikina, kad amžina meilė būna ne tik pasakose, kad įmanoma būti kartu ilgai ir laimingai bei išsaugoti aistringą seksualinę trauką.

Šią savaitę pristatę savo naują knygą Rimvydas ir Andrė taip pat surengė ir požiūrio plėtimo seminarą „Kaip sukuriamas amžinas medaus mėnuo poroje“. Tad kaipgi išsaugoti meilę, kaip puoselėti santykius, kad jie teiktų laimę, pasitenkinimą, saugumą ir palaimą?

Įsimylėjimas – gamtos dovana

Kai du žmonės įsimyli, jie išgyvena tikrą medaus mėnesį ir jie galvoja, kad taip bus visą laiką. Mūsų smegenys yra veikiamos meilės hormonų, kurie turi panašų poveikį kaip kvaišalai. Tačiau ilgą laiką smegenims gaminti tokį didelį hormonų kiekį yra per didelė našta. Gamtos paskaičiuota, kad meilės apsvaigimas turėtų vykti maždaug iki apvaisinimo – naujos gyvybės sukūrimo.

Senovėje žmonės intymius santykius atidėliodavo iki santuokos ir tai turi tam tikros išminties. Sekso nėra, vadinasi, smegenys lieka „pakrautos“

Pirminis įsimylėjimas ir apsvaigimas yra gamtos dovana, bet ji baigiasi. Ar galima tai pratęsti? Žmonės tyrinėja tai daugelį metų.

„Mes tikime, kad tai įmanoma, bet to reikia mokytis, siekti ir praktikuoti“, – sako Andrė ir Rimvydas.

Ilgiau kartu pagyvenusios poros nustoja būti vienas kitam vyru ir moterimi. Dažnai tampame tėčiu ir mama, viršininku ir sekretore, virėja ir pinigų uždirbėju.

Kai esame įsimylėję, esame laimingi, mėgaujamės buvimu kartu, mums atrodo, kad taip yra dėl to, kad mūsų mylimasis yra ypatingas. Bet iš tiesų jaučiamės tokie pakylėti dėl to, kad jaučiame susiliejimą su kitu žmogumi. Dauguma mūsų visišką susiliejimą jautėme dar būdami mamos gimdoje, vėliau kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, kai buvome labai artimi su savo tėvais. Žmogus, kuris vaikystėje buvo mylimas, jautė susiliejimą su tėvais, lengviau atpažįsta laimę ir jam lengviau jos būna ieškoti vėliau.

Kai įsimylėjimas pranyksta, mes pradedame jaustis kaip atskiros būtybės, atsiranda mano norai, tavo norai ir pan. Santykiai pavirsta mainais: aš tau tą padariau, dabar tavo eilė ir panašiai. O blogiausia, kai atsiranda abejingumas. Ne pyktis ar neapykanta yra meilės priešingybė, o abejingumas. O ten, kur įsivyrauja abejingumas, atsiranda vietos melui ir toksiškoms mintims. Žmonės pradeda tolti vienas nuo kito.

Kaip išsaugoti meilę?

Meilė – tai ribų nebuvimas tarp dviejų žmonių, atsivėrimas vienas kitam, kito žmogaus ir savęs priėmimas. Meilės erdvė – tai psichologiškai saugi erdvė, kurioje galima nusiginkluoti prieš kitą žmogų, būti savimi. Tai turi būti sakrali, švari erdvė.

„Juk nuėję į bažnyčią mes jaučiame šios vietos ypatingumą, švarą, taip reikia išsaugoti ir savo meilės edvę. Namuose galite vieną kambarį paskirti meilės erdvei, kur įeiti jūs galite tik būdami švarios, skaidrios būsenos, atsipalaidavę. Poroje turi būti erdvė, kurią puoselėtumėte, kurią prižiūrėtumėte.

Poroms labai sunku suvokti, kad reikia rūpintis savo meilės erdve. Būna žmonės susipyksta, paskui sako: „ai, užmirškime šitą konfliktą“. Tačiau užmiršti yra labai neteisinga strategija, nes tai vis tiek lieka. Tai lyg palikti šiukšlių šventykloje arba tik nušluoti jas kur į kampą, kad nesimatytų, bet jos juk vis tiek yra. Taip pradeda kauptis purvas, kuris sukelia atsiskyrimą, baimę ir nesaugumą.

Labai svarbu kiekvieną konfliktą poroje išskaidrinti ir išvalyti, aptarti kiekvieną problemą ar nesutarimą. Kartais galima jausti, kad kuo pora ilgiau gyvena kartu, tuo ji yra energiškai sunkesnė, nes tiek visko prikaupta, prišnekėta ir neišvalyta“, – pasakoja A. Pabarčiūtė ir primena, kad yra toks terminas santykių ekologija.

Sukauptos toksiškos emocijos pamažu nuodija santykius, o kartais gali įvykti ir ekologinė katastrofa, kai daugelį metų kauptas emocinis purvas išsilieja. Nuslopintos neigiamos emocijos kaupiasi ir sukelia įtrūkimus santykiuose.

Reikia suvokti, kad santykiai – ne šiukšliadėžė. Daugelis mūsų niekada nerėkia ir nekelia dramų darbe arba viešoje vietoje, tačiau grįžę namo dažnai išsiliejame ant artimiausių žmonių: mylimųjų, vaikų, tėvų.

„Viename seminare kankinau žmones klausinėdamas, kodėl mes taip elgiamės: kodėl, kai būname blogos nuotaikos, jos niekada neišliejame ant viršininko, bet tai padarome ant mylimo žmogaus. Žmonės nežinojo, ką atsakyti. Po 20 minučių kamantinėjimo turėjau jiems pasakyti atsakymą: išsiliejame, nes mes leidžiame sau taip daryti.

Kai esame įsimylėję, to nedarome, nes tai kas tarp jūsų vyksta vis dar yra šventa, o paskui jau tai tampa normalu. Bet tai nėra normalu“, – sako R. Židžiūnas.

Ką daryti? Santykius išsaugoti padeda trys dalykai, kuriuos reikia daryti tuo pačiu metu:

trečdalį visų pastangų turime daryti dėl savęs
trečdalį – dėl mylimojo
likusį trečdalį – dėl pačios meilės

Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas

Darną poroje padeda išlaikyti taip vadinamas santykių trikampis arba pagrindiniai santykių uždaviniai:

1. Seksas ir intymumas.
2. Santykiai – reikia juos sukurti tokius, kad juose abu būtume laimingi.
3. Gyvenimo būdas, kuriame abu žmonės būti laimingi.

„Visus šiuos uždavinius galime išspręsti suderindami savo moteriškąją ir vyriškąją prigimtį. Jei santykiuose sugebate išlikti vyru ir moterimi, išsaugoti savo vyriškąją ir moteriškąją prigimtį, atsiranda tam tikri ratai, energijų mainai, kurie padeda išsaugoti santykius ir meilę“, – tikina Rimvydas ir kiekvieną uždavinį aptaria atskirai.

Intymumas

Visos poros išgyvena seksualinį aktyvumą santykių pradžioje, o paskui seksas tampa tiesiog „normalus“. Kad išsaugotume aistrą, turime suvokti, kad vyro ir moters kūnuose vyksta skirtingi hormoniniai procesai.

Vyrai visada turi seksualinės energijos perteklių. Sakoma, kad moters seksualumas yra kaip mėnulis – būna pilnatis, jaunatis ir taip toliau, o vyro seksualumas – saulė. Vyras nenori sekso tik tuomet, kai miega, bet net ir tuomet dažnai sapnuoja erotinius sapnus. Vyras nori dalintis seksualine energija, jam užtenka tik stumuliacijos ir jis pasiekia orgazmą. Vyrams dažnai atrodo, kad ir moteriai užtenka tik to, tačiau jai reikia daug daugiau: emocinio nusiteikimo, švelnumo, artumo.

„Moterys dažnai vyro seksualinę energiją ima suprasti kaip seksualinį išnaudojimą: „tu ir vėl nori sekso...“. Tačiau moterys turi suprasti, kad tai yra vyriškos prigimties perteklius, tai yra dovana ir tai yra meilė. Šią dovaną reikia išmokti integruoti į santykius ir išmokti ją džiaugtis“, – pasakojo A. Pabarčiūtė.

Moteriškos prigimties perteklius yra švelnumas, erotizmas, intymumas, jaukumo kūrimas. Pirmasiais santykių metais ši moterų prigimties dalis reiškiasi natūraliai, be pastangų, jos būna švelnios erotiškos ir vyro seksualumą priima natūraliai. Vėliau moterys pamiršta savo prigimtį ir pasąmonėje ima reikalauti švelnumo ir dėmesio iš vyro. Bet juk tai – moterų perteklius, kai kuriems vyrams tokie dalykai nėra priimtini.

Jei moteris nepamirštų dalintis savo švelnumu, emocijomis, prisilietimais, o vyras nepamirštų to priimti, jis pasikrautų teigiamų emocijų, o moteris, matydama, kad priimama jos meilė, jausis realizavusi savo prigimtį. Matydama, kad jos meilė priimama, moteris norės priimti ir vyro perteklių – seksualumą. Pajutusi švelnumą, emocinį saugumą, moteris norės intymumo ir sekso. Taip pradeda suktis teigiamos energijos ratas.

Tai – raktas į ilgalaikius santykius, grįstus ilgai trunkančia trauka, ji tampa atsinaujinanti.

Antras uždavinys – santykiai

Geras seksas dar negarantuoja gerų santykių. Nuo senų senovės žinome, kad moteris yra ta, kuri puoselėja šeimos židinį. Kadangi moters prigimtis yra švelnumas, emocijos, tad ji turi nukreipti savo energiją į vyrą, santykių puoselėjimą. Kai moteris suteikia vyrui emocinį palaikymą, jis jaučiasi įvertintas, tuomet vyrui santykiai tampa prasmingi.

Vyrams dažnai prasmingi dalykai būna darbas, kolegos, hobis, o santykiai tiesiog yra. Tačiau, kai santykiai vyrui tampa prasmingi, tuomet jis nori dėl jų stengtis. Vyro jėgos vieta yra rūpintis tais žmonėmis, kuriuos myli, jais rūpintis. Taip vėl sukasi energijos ratas.

Trečias uždavinys – gyvenimo būdas

Kiekviena pora turi sukurti savo gyvenimo būdą. Dažniausiai sąmoningai arba ne kopijuojame tėvų gyvenimo būdą arba gyvename „kaip visi“. Žmonės turi išmokti būti laimingi ne tik kartu, bet ir kiekvienas atskirai. Kiekvienas turime suprasti, kas mus daro laimingus. Poroje didžiausias grožis atsiskleidžia tuomet, kai kiekvienas gali gyventi pagal savo sielos pašaukimą, jausti laisvę.

Vienas nuostabiausių dalykų poroje yra ne tik gražūs santykiai ir meilė, bet ir sukurta erdvė, kurioje kiekvienas gali atskleisti savo potencialą.