Apsilankęs Himalajų kalnuose Jokūbas suprato, kad jie yra neaprėpiamai dideli, įspūdingai gražūs bei labai labai aukšti.
„Tai visomis prasmėmis buvo viena įspūdingiausių mano matytų vietų ir nekantrauju sugrįžti kitą kartą“, – sakė daugybę šalių aplankęs lietuvis.
Jis buvo apsistojęs Kasol mieste, kuris yra Parvati slėnyje. Ten Jokūbas gyveno 7 dienas, jis kasdien kopdavo į kalnus, tyrinėdavo kalnų kaimelius ir miestelius.
„Pamačiau daugelį įdomių dalykų! Tarkime, vienas iš aplankytų kaimelių vadinasi Malana. Jame gyvena 1700 žmonių ir jie laiko save aukštesniais už visus kitus. Dėl šios priežasties turistai, lankantys šį kaimelį, negali liestis nei prie pastatų, nei prie daiktų ir jokiu būdu prie Malanos gyventojų. Jeigu tai pažeidžiama, turistas turi sumokėti didelę baudą, už kurią Malanos gyventojai paskers avį ir paaukos ją Dievams, kad vėl taptų švarūs. Tačiau šio kaimelio aplinkiniai vaizdai gniaužia kvapą“, – prisimena Jokūbas.
Vienintelis dalykas, kuris jam buvo nemalonus šioje kelionėje – šaltis.
„Buvo įspūdingai šalta! Ir dėl to, kad ten vykau žiemos metu ir dėl to, kad prieš tai kelis mėnesius leidau labai šiltuose kraštuose, tad neturėjau šiltų rūbų. Netgi toje pačioje Indijoje tiek centrinėje, tiek pietinėje dalyje, kuriose lankiausi prieš tai, buvo įspūdingai karšta. Tad nebuvau nei fiziškai, nei psichologiškai pasiruošęs.
Dar dabar prisimenu, kaip kiekvieną naktį prieš einant miegoti bent 20 minučių sėdėdavau prie karštos krosnies viešbučio apačioje, kaip vakarais norėdamas pavalgyti bėgdavau nuo savo viešbučio iki artimiausio restorano (nes būdavo labai šalta) ir kaip kiekvieną rytą laukdamas autobuso stovėdavau ant saulės apšviestos vietos bandydamas sušilti.
Dienos metu temperatūra būdavo pakenčiama ir daug vaikštant kartais reikėdavo nusiimti striukę ir net megztinį. Tačiau saulei nusileidus akimirksniu tapdavo nepakeliamai šalta“, – prisimena Jokūbas.
Tačiau įspūdingos kalnų panoramos atpirko viską. Pasigrožėkite jomis patys:
