Į teismą kreipiamasi dėl to, kad pirkėjas paliko neigiamą atsiliepimą apie įmonės produkciją, kad vienas asmuo įžeidė kitą rasiniu atžvilgiu, kad skatino smurtą ir t. t. Vienas iš paskutinių spaudoje mirgėjusių atvejų: R. Kurlianskis padavė į teismą prokurorą, tam tikrame kontekste paminėjusį, kad R. Kurlianskis iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas, nes yra ligotas ir turtingas.
Tokių ir dar keistesnių atvejų bylų nuosprendžiai neretai būna kontroversiški, beprecedenčiai. Dažniausiai tai priklauso nuo to, ar teisme dalyvavo lingvistikos ekspertas (labai retu atveju), ar nuosprendis skelbtas nesiremiant lingvistinėmis išvadomis. Vis dėlto yra keletas esminių momentų, pagal kuriuos kiekvienas gali identifikuoti kalbinę agresiją ir įvertinti savo šansus laimėti tokią bylą.
Esminis žodis. Dažniausiai visa kalbinė agresija sukasi apie vieną žodį – patį bjauriausią ir įžeidžiausią. Pvz., žodžiai „ligotas“ ir „turtingas“ patys savaime neturi jokio neigiamo atspalvio. Kaip bebūtų keista, tokio atspalvio neturi ir daugelis „smarkesnių“ žodžių. Prieš septynetą metų A. Valinskas, šalies prezidentę pavadinęs „boba“ buvo karštai ginamas kalbininkų, nes juk „boba“ – normalus žemaitiškas žodis.
Netgi yra nemažai pralaimėtų bylų dėl žodžio „negras“: pats savaime jis nėra įžeidimas, nes lietuviai neturi jokios negatyvios istorinės praeities su juodaodžiais. Šis žodis tiesiog reiškia „juodosios rasės žmogų“ ir yra atėjęs per literatūros vertimus.
Kontekstas. Dėl šių priežasčių žodžiai niekada neanalizuojami be konteksto. Labai svarbūs kiti šalia vartojami žodžiai ir istorinis, kultūrinis, situacinis ir pan. kontekstas. Kaip vertimų biuras, dažniausiai susiduriame su kultūriniu kontekstu, kuomet vienas ar kitas žodis, netinkamai perteikiamas mūsų šalies kontekste, įgyja neigiamas konotacijas. Čia galima minėti vieną bylą, kurios ašimi tapo žodis „welcome“.
Vienos nacionalistų eisenos metu keli studentai iškabino plakatą su užrašais „Sudegink Ruklą deportuok vyriausybę imigrantai welcome!“ kaip vertimą anglakalbėse šalyse populiaraus judėjimo šūkio „Burn Detention Centres, Deport the Government Immigrants Welcome“. Teisme kilo esminė diskusija: kas kviečiama žodžiu „welcome“? Juk ne imigrantai, bet ir karinis dalinys yra įsikūręs Rukloje. Taip pat kas kviečiama? Atsižvelgus į kultūrinį kontekstą, priimtas labai nepalankus teismo sprendimas.
Intencija. Kita vertus, lieka nesvarbu nei žodžio reikšmės, nei kontekstas, jeigu oponentas įrodo, kad jo išsakyti žodžiai buvo jo asmeninė nuomonė, o ne sąmoningas noras įžeisti. Anot Lietuvos teismo ekspertizės centro, „kalbinė agresija yra tikslinga komunikacinė veikla, kuria siekiama asmeniui sukelti negatyvią psichologinę būseną“. Šiuo principu remdamiesi, dažnai politikai ir vienas kitą, ir rinkėjus išvadina visokiausiais žodžiais. Ne vienas yra ir išrašą iš medicinos tam tikrų medicinų įstaigų ėmęs, kad įrodytų priešingai, nes teisme tik tokia alternatyva: arba įrodysi, kad nesi kvailas, arba įrodysi, kad noras įžeisti buvo sąmoningas, o ne nuomonė.
Taigi kur visa veda? Visuomenėje, kurioje vis labiau įsigali negatyvi komunikacija (juk ne be reikalo atsirado valdžios siūlymų apriboti tokią komunikaciją žiniasklaidoje), vis dažniau kyla noras, dažnai teisiniu keliu, ne, aš nesu toks, kaip apie mane kalba. Kurlianskiui nepavyko. Kitiems galbūt pavyks laikantis pirmiau nurodytų gairių. Bet jeigu savo įmonėje šalia diplomų ir padėkų pakabinsite gydytojų išvadą, kad įmonės direktorius yra psichiškai sveikas, kiek tai įmonei suteiks pridėtinės vertės? Kalbininkai taip pat nuolat vadinami „kalbainiais“, „kalbajobais“ ir pan. Galima arba pykti, arba džiaugtis gaja žodžių daryba – kalbinės agresijos pobūdis visada priklauso tik nuo požiūrio.
Informaciją parengė vertimų biuras „Ars libri“.