Jeigu jums netrukus sukaks trisdešimt metų ir staiga pradėjote abejoti savo pasirinkto kelio teisingumu ir savo santykiais, ėmėte bijoti, kad jūs niekada gyvenime nepasieksite sėkmės, tai ne kas kita, kaip akivaizdūs 30 metų krizės simptomai.
Kaip ir keturiasdešimtmečio krizės atveju, trisdešimtmečių nerimą sukelia visiškai klaidingas nusistatymas, kad sulaukus tam tikro amžiaus būtina save absoliučiai suprasti. Toks požiūris gimdo abejones ir nerimą: jums atrodo, kad gyvenimas nukrypo nuo teisingos trajektorijos arba neatspindi jūsų lūkesčių. Kad galėtumėte sau ramiai pasakyti „Atėjau ten, kur ir turiu būti“, reikia iš pradžių atskirti simptomus, būdingus perėjimui į balzakišką amžių.
Štai keletas jų.
Melavimas apie savo amžių
Net jeigu pradėjote kovoti su savo senėjimu vos tik pabaigusios universitetą, dauguma moterų iki 25 metų nebijo švęsti savo gimtadienių. Jeigu vėliau pradėjote nutylėti savo amžių ar sumažinti turimų metų bagažą, tai vienas požymių, kad jus ištiko trisdešimtmečio krizė.
Jaučiatės nevykėle
Jeigu artėjant trisdešimtmečiui susidarė įspūdis, kad kai kuriais punktais vėluojate (ypač jeigu save lyginate su savo mama tame pačiame amžiuje) ir jūsų gyvenime nėra kažko, kas, jūsų manymu, yra svarbu ar net būtina – pavyzdžiui, jūs neištekėjote ar neturite vaikų – nėra prasmės dėl to nervintis. Svarbiausia, ką reikia padaryti iki trisdešimties – suprasti, ką norite gauti iš gyvenimo ir ką reikia padaryti, kad tai pasiektumėte, o ne skaičiuoti, ką jau turite ir ką pasiekėte!
Kai kurioms moterims praeities pasiekimai, asmeniniai ar profesiniai, kuriais jos savu laiku labai didžiavosi, praėjus kuriam laikui atrodo ne tokie ir svarbūs, ypač palyginus su nauju sėkmingo gyvenimo suvokimu. Būkite atidžios, einant šiuo keliu jūsų gali tykoti depresija! Tiesiog turėkite omenyje, kad apgailestauti dėl nepadarytų dalykų – vienas iš trisdešimtmečio krizės simptomų.
Nuolat save lyginate su kitais
Trisdešimtmečio krizę maitina savęs lyginimas su kitais to paties amžiaus žmonėmis. Jūs su kartėliu jaučiate, kad jūsų gyvenimas nėra aukštumose. Žinoma, galima įlįsti į „Facebook“ ir panaršyti po visų jūsų draugų (ar net priešų) asmenines paskyras. Tačiau būkite atsargios! Moksliškai įrodyta, kad šis ir panašūs socialiniai tinklai stiprina pavydo jaustą ir vienatvės pojūtį.
Kitas pavojus – „apsišaukėlio sindromas“. Jūs padarėte karjerą ir sulaukėte pasisekimo asmeniniame gyvenime, tačiau vis tiek abejojate savimi ir savo gebėjimais. Daugelis nemažai pasiekusių moterų gali kankintis dėl vadinamojo „apsišaukėlio sindromo“, kai pradeda atrodyti, kad viskas, kas yra jūsų gyvenime, padaryta ir pasiekta ne jūsų, jums tik pavyko apsimesti sėkmingu žmogumi.
Svarstote apie karjeros pokyčius
Suvokusios, kad jūsų darbas neturi nieko bendro su jūsų jaunystės svajonėmis, dailiosios lyties atstovės kartais pradeda svarstyti apie išėjimą iš darbo ar net kardinalų profesijos keitimą. Psichoterapeutas Paulas Cullenas įsitikinęs, kad panašios mintys būdingos moterims nuo 28 iki 32 metų.
Jūsų naujas suaugusios moters įvaizdis visiškai nereiškia, kad išleidžiate daugiau pinigų nei uždirbate, tačiau jeigu jūsų finansinė padėtis staiga ėmė atrodyti dar labiau apgailėtina nei paprastai – tai taip pat vienas iš trisdešimtmečio krizės požymių.
Jaučiatės tarsi būtumėte ne savo vietoje
Visiškai įmanoma, kad įžengusi į ketvirtą dešimtį jūs ėmėte kitaip vertinti savo elgesį ir tai, kas kažkada jums atrodė svarbu. Šiuolaikinėje visuomenėje moteris susiduria su galimybių ir nuomonių įvairove. Ir kartais priimti teisingą sprendimą tampa išties sunku.
Todėl neskubėkite, gerai apgalvokite! Daugelis trisdešimties sulaukusių moterų pastebi, kad asmeninis gyvenimas visiškai paklūsta karjerai. Spaudimas, kurį jaučiate asmeniniame ir profesiniame gyvenime, gimdo jumyse troškimą įgyti stabilumą. Tuo pat metu pradėjote labiau nerimauti dėl nesėkmių meilės fronte...
„Melancholija ir stresas, kaip romantinių santykių nutrūkimo ar tokių santykių nebuvimo padarinys gali sustiprėti sulaukus 25 metų“, ‒ įspėja asmeninių santykių patarėja Christine Hassler.
Laiko švaistymas nesibaigiančių serialų peržiūrai, vakaras iš vakaro, naktis iš nakties – tai taip pat gali būti trisdešimtmečio krizės simptomas. Jeigu jūs visiškai liovėtės bendrauti su draugais ir nuolat neigiamai atsakote į kvietimus eiti į kiną ar paplepėti kavinėje su draugėmis, greičiausiai jums prireiks dar šiek tiek laiko, kad susidorotumėte su psichologinėmis problemomis.
