Mokslininkai pasinaudojo nacionalinės apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 60 tūkst. žmonių, duomenimis. Tarp apklaustųjų buvo dirbantys visą dieną žmonės nuo 18 iki 64 metų.
„Depresyvumo reitingas“ aprėpė 21 profesinės veiklos sferą. Daugiausia žmonių, sergančių depresija, pasirodė esą tarp žmonių, besirūpinančių senais ir ligotais žmonėmis, taip pat tarp auklių, prižiūrinčių mažus vaikus. Beveik 11 proc. dirbančių šioje srityje kasmet kenčia dėl depresijos dvi ir daugiau savaičių.
Antroje vietoje pasirodė esą viešojo maitinimo darbuotojai – oficiantai, virėjai, barmenai: 10,3 proc. jų persekiojo depresijos simptomai – nuotaikos nebuvimas, lydimas miego sutrikimų, apetito netekimo ir dėmesio koncentracijos suprastėjimo.
Trečią vietą užėmė socialinės ir sveikatos apsaugos sferų darbuotojai. 9,6 proc. jų kentėjo dėl depresijos. Mažiausiai į depresiją linkę architektai, inžinieriai ir mokslininkai: tik 4,3 proc. jų jautė depresijos simptomus.
Apklausos rezultatai parodė, kad 7 proc. visų dirbančių žmonių ilgiau nei dvi savaites „depresavo“ bent kartą per metus. Bedarbių daugiau – 12,7 proc. Moterys dažniau nei vyrai, jaunimas – dažniau nei pagyvenę žmonės.
