Dažniausiai psichologinė trauma siejama su įvykiais, kurie daugeliui žmonių sukelia įtampą bei stiprius vidinius išgyvenimus, baimę, bejėgiškumą, pažeidžiamumą, nesaugumą. Trauminis patyrimas apima tikrą arba įsivaizduojamą grėsmę fiziniam ar psichiniam asmenybės vientisumui ir funkcionavimui.

Traumos gali atsirasti natūraliai (pvz. gamtos stichijos) ir gali būti nulemtos konkrečių žmonių (pvz. prievarta). Įvykiai susiję su tyčiniu smurtu yra labiau psichologiškai traumuojantys nei susiję su natūralios gamtos ar technologijų sukeltomis katastrofomis. Tikėtina, jog įvykiai susiję su smurtu palieka sunkesnius psichologinius padarinius nuo įvykio nukentėjusiems bei vienaip ar kitaip su juo susidūrusiems asmenims.

Tokie įvykiai kaip prievarta, patyčios, fizinis ar psichologinis smurtas ir jų išgyvenimas gali išbalansuoti įprastą žmogaus adaptaciją aplinkoje bei sukelti tiek fiziologinius, tiek psichologinius, emocinius bei kognityvinius pokyčius. Nuolat pasikartojantys trauminiai įvykiai prognozuoja dar stipresnes potraumines reakcijas ir silpnesnius traumos įveikos gebėjimus.

Kaip įveikti psichologinę traumą?

Psichologinės traumos įveika - tai sąmoningos, valingos pastangos valdyti emocijas, elgesį ir fizines reakcijas, kai susiduriama su stresiniais išgyvenimais. Šį procesą palengvina gebėjimas integruoti patirtus išgyvenimus, juos įsisąmoninti. Traumos įveikos kokybę gali lemti tinkamai išugdyti asmens savireguliaciniai ir adaptaciniai gebėjimai, saviveiksmingumas, brandus vidinių resursų panaudojimas.

Žmonės susidūrę su trauminiais išgyvenimais, norėdami juos įveikti linkę naudotis įvairiomis strategijomis ir būdais. Pavyzdžiui, yra žinoma, jog stresinėse situacijose, ypač smurtiniais atvejais, sustiprėja religiniai įsitikinimai. Teigiama, jog kai kuriems žmonėms tai stiprina gyvenimo prasmės ir vilties pojūtį bei vidinių resursų panaudojimą. O rezultate, mažėja socialinė izoliacija ir vienišumo jausmas.

Nors yra atvejų, jog ypač sunkias traumas patyrusių žmonių tikėjimas silpnėja, ir tai tiesiogiai siejasi su komplikuoto sielvarto, potrauminio streso ir depresijos simptomais. Taip pat, traumas patyrę asmenys gali būti linkę vengti prisiminimų, situacijų, temų susijusių su trauminiais įvykiais. Taip žmogus siekia, kuo greičiau sugrįžti į prieštrauminę būseną.

Vidiniai asmens resursai, tokie kaip saviefektyvumas, savivertė, viltis, optimizmas, kontrolės pojūtis ir pastangų reikšmės suvokimas, vieni iš svarbiausių veiksnių palaikančių psichinę sveikatą, išgyvenant trauminius įvykius. Šie veiksniai tarpusavyje susiję ir lemia psichologinės savijautos kokybę, tiek susidūrus su ilgalaikiais, tiek su momentiniais traumuojančiais įvykiais ir potrauminiais išgyvenimais. Vengimas, atsitraukimas nuo stresinių išgyvenimų ir kaltės jausmų įtvirtinimas, apsunkina traumos įveiką.

Svarbu tai, jog teigiamos mintys, įsitikinimai, savo vidinių galių suvokimas, išgyvenant traumines patirtis, yra svarbesnis veiksnys, nei pati įveikos strategija. Be to, svarbus ir socialinės paramos faktorius, nes jis saugo ir palaiko kitus, anksčiau minėtus, vidinius asmens resursus. Žmonės, patyrę traumas, lengviau jas išgyvena, kai jaučia socialinį palaikymą iš kitų, tiek su įvykiu susijusių, tiek nesusijusių, asmenų.

Kita psichologinės traumos pusė

Apie neigiamas trauminės patirties pasekmes yra kalbama nemažai, tačiau vis labiau pradedama akcentuoti ir teigiamą trauminio patyrimo pusę. Kai kuriems asmenims tam tikras trauminis patyrimas skatina tam tikrus elgesio, mąstymo, santykio su pasauliu ar kitus pokyčius, kurie gali būti vertinami teigiamai. Traumos išgyvenimas giliai paliečia žmogaus kognityvines schemas, įsitikinimus, gyvenimo tikslus, taip pat gali sutrikdyti emocijų kontrolę ir stipriai paveikti žmogaus gyvenimo būdą.

Žmogus, siekdamas sumažinti dėl to patiriamą emocinį distresą, gali ieškoti socialinio palaikymo bei savirealizacijos galimybių (pavyzdžiui, rašymas, kūryba), kas gali atnešti teigiamų pokyčių žmogaus gyvenime. Teigiami pokyčiai matomi tokiose žmonių grupėse, kurioms būdinga su sveikata susijusios traumos (pavyzdžiui, nepagydoma liga), tarpasmeninių santykių traumos (pavyzdžiui, seksualinė prievarta, netektys, skyrybos, artimo žmogaus mirtis).

Pabaigai, svarbu pasakyti, jog žmonės yra skirtingi. Kas vienam žmogui nesukelia stiprių išgyvenimų, kitam žmogui gali būti labai traumuojantis įvykis. Susidūrus su psichologine trauma nereikėtų nuvertinti kylančių išgyvenimų. Svarbu nelikti vienumoje ir nebijoti kreiptis pagalbos.