Vienas tokių yra ir Benas Mačiulaitis, kuris sutiko pasidalinti savo istorija.
– Benai, šiandien vis garsiau kalbama apie tai, kad praėjus pirmai savanorių bangai, reikės kviesti šauktinius. Svarstoma net privaloma karinė tarnyba, kuri sutinkama aršiomis diskusijomis. Kodėl jūs tarnauti Tėvynei pasirinkote savo noru?
– Taip, karinę tarnybą pasirinkau pats, o viskas prasidėjo beveik prieš dvejus metus, kai su bičiuliais bendravome ir vienas iš jų užsiminė, kad turi grupioką karį savanorį. Pagalvojome, kad būtų tikrai įdomu išbandyti. Taip pat tuo metu prasidėjo karas Ukrainoje, kuris irgi prisidėjo prie apsisprendimo ir noro mokėti apsiginti, apsaugoti savo šeimą ir Tėvynę.
Apie kariuomenę nieko dorai nežinojome, tik iš tėvų pasakojimų, tačiau vis tiek nusprendėme prisijungti. Dabar galiu pasakyti, kad tai vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.
– Ar lengva suderinti savanorystę kariuomenėje ir privatų civilio gyvenimą?
– Kai pradėjau savanorystę kariuomenėje buvau Kauno technikos kolegijos (KTK) statybos inžinerijos pirmo kurso studentas. Pradžioje nerimavau, kaip pavyks viską suderinti, nes baziniai mokymai trunka 3 savaites, kurių metu būni karinėje bazėje. Tačiau kolegija skatina patriotizmą ir pilietiškumą, todėl mane išleido, o aš rimtai pažiūrėjau į mokslus, atlikau visas užduotis ir stengiausi net padaryti į priekį. Grįžus po 3 savaičių, vis dar buvau pralenkęs kelis grupės draugus. Tad didelio nuostolio nepatyriau. Praėjus pagrindinio pasiruošimo laikotarpiui, tarnyba persikelia į savaitgalius ir tęsiasi 4 metus. Taip, kad dabar aš galiu ir studijuoti, ir dirbti, o savaitgaliais savanoriauti.
Žinoma, jei žmogus gali skirti daugiau laiko, tai nuolat vyksta papildomi kursai, komandiruotės, kur gali lavinti įgūdžius. Svarbu tik norėti.
– O kas Jūsų laukia praėjus 4 metams ir pasibaigus kario savanorio kontraktui?
– 4 metai tarnybos dienų skaičiumi atitinka 9 mėnesius, kuriuos tarnauja šauktiniai. Šiam laikui praėjus viskas priklauso nuo tavęs ir tavo vadų. Jei rodei iniciatyvą, dirbai atiduodamas visą save ir nori rinktis kario profesionalo kelią, tada gali pereiti į profesionalią tarnybą. Taip pat gali pratęsti savanorystę arba tapti rezervo kariu. Aš asmeniškai dar nežinau, kuriuo keliu pasuksiu – ar dirbsiu pagal specialybę, ar pasirinksiu profesionalią tarnybą. Tačiau galiu pasakyti, kad šiai dienai man labai patinka savanorystė, todėl ji tikrai lieka kaip viena iš karjeros galimybių.
– Kalbant su Jumis, aiškiai girdimas entuziazmas ir pagarba kariuomenei. Gal galite papasakoti, ką ji Jums davė? Ar pasikeitėte tapęs kariu savanoriu?
– Manau, kad karinė tarnyba mane kaip ir kitus karius pakeitė stipriai. Pirmiausiai čia išmokstama disciplinos. Kiekviena diena yra suplanuota. Keliesi 5.45, mankšta, pusryčiai, teorinės paskaitos, kurios po pietų pagrindžiamos praktika. Nuolatinė dinamika ir judesys, bet jokio chaoso. Taip pat kariuomenė suteikė galimybę išvykti į JAV, skraidyti ir šokinėti iš sraigtasparnio. Man kariuomenė asocijuojasi tik su teigiamais dalykais, turbūt todėl ir girdimas entuziazmas.
Asmeniškai dabar daug rimčiau žiūriu į gyvenimą, turiu daugiau pagarbos kitiems. Pavyzdžiui, net paskaitose, kai kiti grupiokai tarpusavyje kažką šnabždasi, dėstytojui aiškinant temą, matau disciplinos ir pagarbos trūkumą. Jie negerbia savęs, kitų grupėje ir dėstytojo, kuris tikrai stengiasi mums suteikti žinių. Toks požiūris atsiranda visur. Visada stengiuosi būti pasitempęs, tvarkingas, viską gerai apgalvoti.
Dar vienas aspektas – meilė Tėvynei. Dabar daug jaunų žmonių išvažiuoja į užsienį ir palieka Lietuvą. Aš taip pat daug keliauju, pusę metų mokiausi pagal „Erasmus“ programą Portugalijoje, studijų praktiką atlikau Norvegijoje, tačiau visada jaučiau ilgesį namams, šeimai ir Lietuvai. Galbūt artimieji man pavydėdavo gero oro, bet aš lygiai taip pat ilgėdavausi pratybų su kuopos draugais, kai matydavau jų keliamas nuotraukas.
– Minėjote, kad būdamas kariu savanoriu vykote į JAV. Gal galite plačiau papasakoti apie šią išvyką?
– 2015 m. vasarą vyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų geriausio skyriaus varžybos, kuriose mūsų skyrius nugalėjo. Mums buvo suteiktas šansas paskraidyti kariniu sraigtasparniu ir iš jo atlikti šuolius. Taip pat gavome galimybę 10-čiai dienų išvykti į JAV, karinę bazę (Fort Indiantown Gap) Pensilvanijoje, kur kartu su JAV kariais savanoriais dalyvavome bendruose mokymuose ir keitėmės gerąją patirtimi.
Tai buvo labai įdomi kelionė, kurios metu gavome daug vertingų žinių, pamatėme JAV karinę infrastruktūrą, kuri yra išties įspūdinga, taip pat susipažinome su jų kariais, jų požiūriu į gyvenimą. Galiu pasakyti, kad JAV kariai man paliko labai gerą įspūdį. Jie pasirodė aukštos moralės, turintys labai rimtą požiūrį į tai ką daro, jaučiama labai didelė motyvacija ir atsidavimas atliekant užduotis. Visi kariai buvo dideli patriotai.
– Grįžkime į Lietuvą, kur to patriotizmo kartais jauniems žmonėms pritrūksta. Ką manote apie privalomą karinę tarnybą, kurios įvedimas dažnai sulaukia aršių diskusijų?
– Mano nuomone, tai būtų labai geras sprendimas. Galbūt jaunimą atbaido tėvų ar senelių pasakojimai apie sovietų armiją. Tačiau mes esame nepriklausomi jau 26 metus. Viskas pasikeitė.
Kariuomenė taip pat. Aš ir pats nesitikėjau, kad kariuomenėje bus taip gerai.Juk baigus 12 klasių yra labai daug neaiškumų ir laukia rimtų sprendimų. Visi jaučia spaudimą iš tėvų ar jau studijuojančių draugų. Tarnyba leidžia viską apmąstyti ramiai, susidėlioti į reikiamas vietas. Galiu garantuoti, kad po karinės tarnybos išeisite brandesni ir priimsite tinkamesnį sprendimą.
– O ar reikėtų pasekti Izraelio pavyzdžiu ir karinė tarnyba turėtų būti privaloma ir merginoms?
– Manau, kad ši patirtis yra naudinga visiems. Pavyzdžiui pas mus iš atėjusių 80 savanorių buvo 10 merginų. Bazinius mokymus baigė apie 70. Tačiau iš jų nepasitraukė nei viena mergina. Aš net pastebėjau, kad jos viską atlikdavo su didesniu užsispyrimu ir nenorėjo jokių nuolaidų. Jei jau nusprendė, tai ėjo iki galo.
Čia nėra svarbu lytis. Taip pat daugelis ir bijo dėl fizinio pasirengimo. Galiu pasakyti, kad tai nėra prioritetas numeris vienas. Jei nori tapti kariu, tą formą gali įgauti su laiku. Svarbiausia yra motyvacija ir noras išmokti.
Tai yra gyvenimo mokykla, kurioje įgyji naujos patirties,įgūdžių ir žinių, apie kurias anksčiau net nesusimąstydavai, kaip pavyzdžiui, žinojimas, kad jei viena beržo pusė labiau samanoja, reiškia, kad ten šiaurė ir daugybė kitų dalykų.
Taip pat kariuomenėje praplėsite pažinčių ratą. Pas mus kuopoje yra 50-60 karių savanorių, kurie kitu laiku turi darbus, pomėgius ir užsiėmimus. Galiausiai po sunkios savaitės, darbų ir studijų aš labai net laukiu pratybų miške, kurios leidžia išvalyti galvą nuo neigiamų emocijų.
Nėra ko bijoti, todėl tikrai raginu visus, kurie turi galimybę išmėginti save kario batuose, praplėsti savo akiratį ir išmokti apginti save, savo šeimą ir Tėvynę.