***************

Didžiulėje bibliotekoje, kurioje studentai dažniausiai leisdavo savo laiką po paskaitų, pasigirdo garsus telefono signalas, kuris įspėjo apie Facebooke gautą žinutę. Aukštaūgis vaikinas, ilgais tamsiais plaukais, šiek tiek aptrintais džinsais ir tvarkingai išlygintais melsvais marškiniais, paėmė į rankas savo telefoną ir perskaitė gautą žinutę. Alanas negalėjo patikėti tuo, ką matė.

Pagaliau nors vienas žmogus atsiliepė į jo vakar paskelbtą žinutę, kurioje kvietė į savo nemokamas psichologines konsultacijas. Ir tas žmogus yra ne bet kas, o stambios įmonės vadovė! Šiek tiek suglumęs, kuo jis gali padėti tokiai moteriai, bet tuo pačiu apimtas euforijos, kad Ema kreipėsi būtent į jį, Alanas nedelsdamas pradėjo jai rašyti atsakymą.

Jaunasis psichologas turėjo tokią savybę – iškart pasinerti į gyvenimo iššūkius stačia galva, apimtas noro greičiau viską išsiaiškinti, suderinti ir kad sėkmė netyčia nepabėgtų nuo jo. Nors ši savybė kartais pakišdavo Alanui koją neteisingai priimant sprendimus ir darant daug klaidų, kurių galima būtų išvengti, bet dėl savo jaunatviško entuziazmo ir optimizmo jis vėl ir vėl užmindavo ant to paties grėblio.

Emai taip ir neišėjus paplaukioti su vyru, nes jam tuo metu paskambino iš darbo ir paprašė pagalbos sprendžiant įtemptą situaciją su klientu. Taigi taip ir neatsitraukusi nuo kompiuterio ir besimėgaudama ramybe, Ema pagaliau gavo lauktąją žinutę iš Alano.

Alanas: Sveiki, Ema. Dėkui už komplimentus. Po tokių žodžių visai norėčiau Jus pakviesti į pasimatymą. Bet darbo su asmeniniu gyvenimu nederėtų painioti. Bent jau taip knygose rašoma. Man būtų garbė pakonsultuoti tokią ypatingą moterį. Kada Jūs laisva? Norėčiau rezervuoti kabinetą, kuriame galėčiau konsultuoti.

Ema: Hm.. Ne visada gyvenime būna taip, kaip knygose aprašyta. Aš šiuo metu esu išvykusi. Gal galime pradėti konsultacijas internetu, man to dabar labai reikia.

Alanas: Gerai, galim pabandyti per Skype‘ą.

Ema: Ne, kalbėkimės per Facebooką ir toliau. Aš nemėgstu Skypo, be to, mano su vyru bendras Skypas, taigi nebus jokio konfidencialumo.

Alanas: Nesu to daręs... Kažkaip neįprasta taip konsultuoti...

Ema: Kas čia dabar per pasakymas?! Tu gyvenime dar daug dalykų darysi, kurie yra neįprasti. Kiekvienas žmogus yra savotiškas, su savo ypatybėmis, o kartais keistenybėmis, su savo patirtimi, su emocijomis... Tau teks, manau, dažnai „išeiti iš savo įsivaizdavimo apie pasaulį“ zonos ir susitikti su kita patirtimi. Ar tu taip nemanai?

Alanas: Jūs teisi... Keista, bet man rodosi, kad Jūs dabar esate mano psichologė.

Alanas: Gerai, bet vis tiek turime laikytis konsultacijos formato: konsultacija truks 60 min.. Konsultacijai skiriamas konkretus laikas, vėlavimas trumpins konsultacijos trukmę. Jei norite atšaukti konsultaciją, tai atlikite ne vėliau nei likus 2 valandoms iki sutartos konsultacijos pradžios mano el. Paštu. Ar tinka tokios sąlygos?

Ema: Tinka. Net nežinau, nuo ko pradėti... Net nežinau, kodėl tau parašiau.. Kažkaip impulsyviai gyvenime taip nesielgiu...

Alanas: Viskas gerai. Suprantu Jus. Galime pradėti nuo Jūsų minčių chaoso, o paskui kartu su Jumis išryškinsime pagrindines mintis, su kuriomis dirbsime. Gerai?

Ema: Ne! Aš noriu, kad mane tiesiog IŠKLAUSYTUM. Man net nesvarbu iš tikrųjų, ar tai būsi Tu, ar kaimynė, ar praeivis. Svarbu tik, kad tai niekam nebūtų išduota... o tai gali garantuoti arba psichologas, arba kunigas.

Alanas: Jaučiu iš Jūsų žodžių sklindant pyktį ir nusivylimą...

Ema: Gal pykstu... nežinau... neuždavinėk man nereikalingų klausimų. Man 30 metų, esu vienos iš didžiausių įmonių, dirbančių IT srityje, pardavimų vadovė. Atlyginimas leidžia man gyventi jaukiame bute Užupyje ir turėti namą užmiestyje. Esu ištekėjusi už 35 metų vyro, kuris yra kitos stambios įmonės vadovas. Vaikų neturime, nes manome, kad jie trukdytų gyventi taip, kaip dabar gyvename.

Ema: Mes gyvename savo malonumui, neapsiribodami nei pinigais, nei laiku, turim daug draugų, esam vakarėlių liūtai, daug keliaujame, bet, žinoma, ir labai daug dirbame, tad su vyru nekyla jokių barnių, nes tam tiesiog nėra laiko. Šiuo metu esu Tenerifėje, sėdžiu ant vandenyno kranto, mėgaujuosi žydru dangum, karšta saule ir gurkšnoju šaltą šviežiai spaustų sulčių kokteilį. Skamba kaip rojus, a ne?:)

Alanas: Skamba tikrai kaip rojus. O kaip jaučiatės iš tikrųjų?

Ema: Kaip jaučiuosi?... Neužduodu sau šito klausimo... Tiesiog gyvenu... Tokio gyvenimo gali pavydėti kiekvienas, neturiu kuo skųstis.

Alanas: Ema, aš pasimečiau. Jūs norėjote pasikalbėti, mes jau kalbamės gerą pusvalandį, bet aš iki šiol nesupratau, ko galiu Jums padėti?

Ema: O kodėl tu manai, kad man reikia pagalbos?

Alanas: Tai ko Jums reikia?

Ema: Aš juk sakiau, kad noriu būti tiesiog IŠKLAUSYTA!

Alanas: Taip sakėte... Atsiprašau.. Čia mano pirmoji savarankiška konsultacija už praktikos ribų. Aš kaip ir kiti žmonės esu netobulas...

Ema: Taip netobulas, bet esi atviras. Gerbiu tave už tai. Nors apie mane visi galvoja, kad aš esu tobula: vyras, draugai, bendradarbiai. Aš esu tobula, gyvenu tobulą gyvenimą, turiu tobulą vyrą, kuris yra rūpestingas, protingas, be žalingų įpročių, patrauklus. Viskas tobula. Man nieko negali trūkti... Gal iš tiesų nevertėjo tau rašyti...

Alanas: Aš esu su Jumis ir man nerūpi, koks tobulas yra Jūsų gyvenimas ar kokia Jūs tobula. Aš esu tam, kad išklausyčiau Jus.

Ema: Šaunuolis, greit mokaisi iš savo klaidų. Man gyvenime labai trūksta, kad mane kas nors išklausytų: paprastai, natūraliai, be patarimų, pasiūlymų, pastabų. Leistų man būti tokiai, kokia esu, ir priimtų mane tokią. Skirtų dėmesio tik man ir būtų mintimis tik su manim. Ar toks gali būti mūsų konsultacijų formatas? Tu būsi mano asmeninis kunigas?:)

Alanas: Būsiu.

Ema: Puiku. Jau praėjo 58 minutės, reikia laikytis konsultacijų taisyklių, mano gražuoli sielos vedly. Ar galim susitikti kitą savaitę tuo pačiu laiku toj pačioj virtualioj erdvėj?

Alanas: Taip, galime. Aš Jūsų lauksiu. Linkiu Jums pasimėgauti gamtos grožiu, pajusti širdyje ramybę ir pilnatvę. Iki.

Pasibaigus pokalbiui, Alaną apėmė keisti jausmai...

– Nieko nesuprantu!!! Knygose to nebuvo aprašyta... Praktikos metu tokių situacijų irgi nebuvo... Po velnių, psichologija tikrai ne man. Susimoviau per pačią pirmą konsultaciją, tai kas laukia ateity?!

Žinojau, kad bus nelengva, bet kad jausiu tokį pasimetimą, bejėgiškumą ir baimę, tikrai negalvojau. Buvau geriausias studentas, bet esu prastas specialistas. Dar net ne specialistas, o tik svajotojas, kad vieną dieną tapsiu geru psichologu. Man pačiam reikia su kuo nors pasikalbėti... Ir geriausiai čia tiktų Markas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)