Lietuva šiemet vertinama 71,8 procento. Tuo metu 100 proc. reiškia visišką lygybę, 0 - visišką diskriminaciją. Tai žemesnis vertinimas nei pernai (72,2 proc.) ir 2007-aisiais (72,3 proc.). Tik 2006-aisiais šis indeksas buvo žemesnis nei šiemet ir siekė 70,8 procento.
Aukščiausia vieta (18) Lietuvai skiriama pagal tai, kaip lyčių lygybė užtikrinama ekonomikos srityje (74,8 proc.). Detalizuojant šį rodiklį, 11 vietoje Lietuva yra pagal lygybę darbo jėgos atžvilgiu (94 proc.), tuo metu vertinant algos dydį, tenkantį vyrams ir moterims už vienodą darbą - 88 pozicijoje (61 proc.).
Kitais aspektais Lietuvos indeksas žemesnis: vertinant lyčių lygybę sveikatos ir išlikimo požiūriu, Lietuva yra 41 pozicijoje (97,9 proc.), pagal pasiekimus švietimo srityje - 54 vietoje (99,5 proc.), politinį įgalinimą - taip pat ant 54 laiptelio (14,8 proc.).
Moterų dalyvavimo parlamente užtikrinimas Lietuvoje vertinamas 64 vieta (22 proc.), pagal moterų galimybes užimti pozicijas ministerijose Lietuva yra 39 vietoje (30 proc.), pagal metus, kai šaliai vadovavo moteris per pastaruosius 50 metų, - 32 vietoje (2 proc.)
Lietuvą lenkia ne tik lyčių lygybės užtikrinimo atžvilgiu pirmaujančios Šiaurės šalys - Islandija (82,8 proc.), Suomija (82,5 proc.), Norvegija (82,3 proc.), Švedija (81,4 proc.), bet ir tokios šalys kaip Filipinai (75,8 proc.), Šri Lanka (74 proc.), Mongolija (72,2 proc.) bei kaimynė Latvija (74 proc.), šiemet atsidūrusi 14 vietoje.
Žemiau nei Lietuva lentelėje yra Jungtinės Valstijos (71,7 proc.), kaimynės Baltarusija (71,4 proc.), Estija (70,9 proc.), Lenkija (69,9 proc.), užimanti 50 vietą, bei 51-oje pozicijoje atsidūrusi Rusija (69,9 proc.).
Lygių galimybių kontrolierės patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava nustebo iš BNS išgirdęs, kad Lietuvai PEF šiemet skyrė 7 vietomis žemesnę vietą nei pernai. Kontrolieriaus tarnyba tikėjosi aukštesnės pozicijos, kadangi šiuo metu svarbiausios valstybės pareigūnės - moterys.
"Dabar ir Seimo pirmininkė, ir prezidentė moterys, bet galbūt ekspertai PEF pasižiūrėjo tik kaip į simbolinius dalykus. Prieš keletą metų, kai Lietuva buvo 14 vietoje, Latvija buvo 13-ta, kaip tik tuo metu Latvija turėjo prezidentę moterį. Tai mes tiesiog be jokios gilesnės analizės manėme, kad tai labai svarbu ir gal vienintelis Latvijos pranašumas prieš Lietuvą", - kalbėjo kontrolierės patarėjas.
Jis neatmetė galimybės, kad PEF Lietuvai skyrė žemesnę vietą greičiausiai dėl to, jog pastaruoju metu didėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimo dydžio už tą patį darbą - esą Vakarų šalyse moterims svarbiau vienodas darbo užmokestis, o ne tai, kiek moterų ir vyrų sėdi prezidento kėdėje ar ministerijose.
"Iš tiesų jei palygintume, ir Seime šiuo metu mažiau moterų nei buvo 2004 metais, ir iš ministrų moterys - dvi, o geriausiais laikais yra buvę trys. Atlyginimų situacija vis dėlto blogėja dabar, ir atotrūkio didėjimas vyrų ir moterų gali būti pagrindinė priežastis - kaip matė kolegos, skirtumas išaugo iki 25 proc., anksčiau svyruodavo apie 20 proc.", - teigė V.Dambrava.
Anot jo, PEF iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenų apie moterų padėtį neprašo, ir įstaigai apskritai sunku suprasti, kas pateikia šiuos duomenis bei kas turi didžiausią svorį skiriant šaliai tam tikrą vietą.