Su Juriu susitikome dviejų miško kelių sankirtoje, priešais vienišą namą, kurio kieme stovi keli aviliai. Prie mūsų prisijungė Jurio pažįstamas vardu Armands, septintą kartą besileidžiantis į paieškas. Juris užsitempia žvejybinius batus ir žvelgdamas į telefoną mąsto, kurį miško plotą būtų galima išžvalgyti šiandien.
Tragedija latvių šeimoje privertė vyrą griebtis skęstančio šiaudo: jau pusmetį savarankiškai miškuose ieško savo dingusios žmonos
(1)Maždaug valandą pavažiavę nuo Rygos, tada iš Jūrmalos aplinkkelio pasukę link Pavasarių po kurio laiko atsiduriame tankiame miške, iš vienos pusės ribojamame Lielupės upės, o iš kitos – Ventspilio ir Liepojos plento. Lapkričio 1 d. šiame miške pradingo Anna Jansone, o kitą dieną teisėsaugos pareigūnai surado ant miško kelio stovintį Annos išsinuomotą automobilį, kuriame gulėjo negyvas jos kūdikis Luize. Annos iki šiol niekas nesurado, tačiau jos vyras Juris kelis kartus per savaitę, kaip ir anksčiau, atvyksta iki miško ir eina ieškoti nežinia kur dingusios žmonos. Juris tikrai negalėtų pasakyti, kiek kartų čia lankėsi. Tikriausiai jau daugiau nei 50. „Tiesiog noriu žinoti, ar ji čia, ar ne“, –ؘ lakoniškai paaiškina Juris, paklaustas, iš kur toks atkaklumas.