Ji yra keturių vaikų mama, aktyvi Valpainių kaimo bendruomenės pirmininkė, neseniai Šiaulių apskrityje surengtame konkurse pelnė garbingą nominaciją „Moteris saulė 2016“ ir vertingą perlų vėrinį, vertinimo komisija ir žiūrovai jai skyrė savo simpatijas bei balsus – Daliai taip pat įteikti ir gintaro papuošalai.
Visada besišypsanti Dalia kartais vadinama saulute arba darbščiąja bitute. Ir pelnytai, mat Kelmės r. kaimo bendruomenių konkurse „Aukso kraitė 2016“ jai skirtas apdovanojimas Metų bitutė.
Laiminga keturių vaikų mama
Dalia sako, jog ji iš gimtinės toli ir nebuvo iškeliavusi – jos pasaulis sukasi Valpainių kaime, kuris įsikūręs palei kelią, o nuokalnėje driekiasi romantiški slėniai ir tyvuliuoja didžiuliai tvenkiniai.
Baigusi aštuonmetę, ji įstojo į Tytuvėnų profesinę technikos mokyklą, bet mokslus metė, nes norėjo kuo greičiau pradėti dirbti fermoje, mat jos tėvai ten darbavosi, nuo mažens kartu ją vesdavosi, ji padėdavo prižiūrėti galvijus. Ir tuomečiam kolūkio pirmininkui jaunos merginos motyvacija buvo suprantama: 16 m. Daliai patikėjo melžti pirmaveršes, o po metų ji jau buvo tikra melžėja.
Vakarais Dalia lankė vidurinę mokyklą, bet nebaigė 12 klasės, nes jos akiratyje pasirodė žavus zootechnikas Arūnas Zakaras. Įsiplieskė meilė, atšoko vestuves. Gimė keturi vaikai. Vyriausiam sūnui Mantui jau 28 metai, su žmona Sandra augina sūnelį Karolį. Dukra Erika gyvena Kaune, šoka sportinius šokius, įkūrė privačią šokių mokyklėlę vaikams. Sūnus Vitalijus dirba kartu su broliu Mantu biokurą gaminančioje įmonėje.
Dukrytė Aušrinė eina į penktą klasę, yra aktyvi, šoka, vaidina, stropiai mokosi. Tėvai džiaugiasi, kad abu sūnūs Mantas ir Vitalijus nusprendė įsikurti Valpainiuose, čia jau susirentė namus. Kol kas abu su savo šeimomis glaudžiasi pas tėvus, o kai įsirengs savuosius, ten apsigyvens. Abu planuoja ūkininkauti. Zakarų ūkininkų dinastija Valpainiuose vis tvirčiau leidžia šaknis.
Dalia save vadina laiminga mama ir mylima žmona: „Aš 20 metų neišėjau ir namų, auginau vaikus, paskui įkūriau pieno ūkį. Kai išmokau daryti sūrius, vežiau parduoti į Kražių turgelį, žmonėms patiko mano daryti šviežio ir rauginto pieno natūralūs sūriai, visi pradėjo prašyti – tik padaryk, skanūs, norim nusipirkti. Mes gyvename prie pat kelio, todėl žmonės pravažiuodami sustodavo ir ateidavo užsisakyti sūrių. O gimnaziją pernai pabaigiau, dabar planuoju mokytis kolegijoje.“
Sūrių šventės gaspadinė
Ko gero, tie gardūs sūriai Daliai ir praskynė kelius į visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Sūriai yra jos darbštumo ir aktyvios veiklos simbolis. Pakražančio kultūros centre šiais metais jau dešimtą kartą bus surengta respublikinė sūrių ir Jurginių šventė „Jurgis, Jorgis ir Jurgelis – skamba jis visom tarmelėm“. Ten Dalia visada atveža degustuoti savo sūrių, o penkerius metus ji yra tos šventės vedėja – šaunioji Gaspadinė. Dalios prašo, kad ji sūrių atvežtų ir į rudens muges, parodas, šventes.
D. Zakarienė prieš penkerius metus pradėjo vadovauti Valpainių kaimo bendruomenei. Savivaldybė nupirko buvusią kolūkio pirtį ir išnuomojo bendruomenei, kuri savo veiklą pradėjo 2003 m. Draugiški kaimo žmonės patys įkūrė biblioteką, iš namų atnešė savo knygų, kas nori, gali pasiimti ir skaityti. Nors ir nedaug beliko seniūnaitijoje gyventojų – iš beveik 400 tik 280, bet jie nori bendrauti, išeiti pasilinksminti, pasižmonėti. Liepos 6-ąją visi susirenka į kaimo šventę, iš tolimiausių kampelių suvažiuoja į gimtinę, kasmet jaunimui rengiamos tradicinės krepšinio varžybos. Bendruomenė planuoja pastatyti spektaklį. Pirmininkė sako, kad bendruomenės salė – ir šventėms, ir liūdnai valandai. Kai išeina amžinybėn žmogus, salė pertvarkoma šarvoti.
Valpainių pasididžiavimas – parkas, kurį įkūrė Petras Venckus. Jo atminimui tautodailininkas A. Akstinas sukūrė originalią medžio kompoziciją: iš vienos pusės išdrožtas kaimo pavadinimas, o kitoje pusėje – parko įkūrėjas, rankose laikantis medelį. Kasmet rengiama šventė „Pasitinkant paukščius“, vaikai į medžius kelia inkilus, renka patį gražiausią, kepa dešreles ir dainuoja dainas.
Pasikalbėjimas prie tvenkinio
Per pietų pertrauką į namus parskuba Arūnas Zakaras. Jis dirba Pakražančio seniūnijoje, jo pareigos – žemės ūkio specialistas. Dalia rūpinasi savo pieno ūkiu, melžiamomis karvėmis, o vyro ūkiui priklauso mėsiniai galvijai, turi veršelių, prieauglio, pernai pabandė auginti bekonų. Patys paskerdė, išrūkė mėsą ir pardavė. Paklausi buvo ta mėsa, vietiniai vis dar prašo, klausia, kada vėl galės nusipirkti mėsos, kurią skaniai išrūkyti padėjo Dalios tėvas Antanas Šeštokas.
Vaikštome po Zakarų sodybą. Už ūkinių pastatų nuo kalvelės atsiveria gražūs slėniai, o apačioje prie didžiulio tvenkinio pastatyta medinė pirtis.
„Ten mūsų giminės kurortai“, – juokauja Arūnas. Kartu su Dalia jie eina ant tiltelio ir maloniai vienas kitam šypsosi. Ir pavasario saulė jiems šypsosi. Dalia tyliai sako: „Mes įveikėme onkologinę ligą, džiaugiamės, kad Arūnas pasveiko. Kai jis sirgo, man ūkyje daug padėjo sūnūs. Mes tikrai esame laimingi žmonės, puikūs mūsų vaikai. Kaip smagu, kad sūnūs namus pasistatė Valpainiuose. Esame vieningi ir draugiški. Netoli gyvena mano brolis bei sesuo su šeimomis, mano tėvai ir Arūno motina. Valpainiai – mūsų gimtinė, čia labai gražu. Čia – mūsų šaknys.“
Ant tiltelio stovėjo du laimingi žmonės ir vienas kitam šypsojosi. Pabandykite atspėti, kokius žodžius savo žmonai pasakė Arūnas.
