„Įdomiausia, kad sukūrė ledus be cukraus! Vakar buvau pakviesta pabandyti, kaip nevartojanti cukraus, ir galiu patikinti – labai labai skanūs migdolų pieno, datulių ir bananų ledai. Dvi porcijas „sudegustavau“, - tokie atsiliepimai DELFI pasiekė iš Tenerifės.
Pagalvojome, būtų įdomu iš naujo pažinti „Pelenų” žvaigždę, ir susiradome S. Meilų: 45 metų verslininką, keliautoją, filmų montuotoją, mėgėjiškai muzikuojantį ledų receptų autorių.
- Prieš du dešimtmečius įrašytoje dainoje „Siena“ įkvėptai kartojote: „Viltis many, turiu nugalėt, tiktai nugalėt“. Ką nugalėjot?
- Daug ką teko nugalėti – ne tik norėjosi, bet ir reikėjo. Posūkių gyvenime buvo, kai ko galbūt nekartočiau.
Prieš pat 25-jį gimtadienį 1996-aisiais išvažiavau į Jungtines Amerikos Valstijas. Norėjosi laisvės, pamatyti pasaulio.
Lietuvoje tuomet buvo įdomus laikas. Aš kilęs iš Ukmergės, visi šiame mieste buvome pažįstami, galima sakyti, draugai, o tuo laiku viskas keitėsi: vieni pradėjo verslauti, o kiti bandė iš jų pasipelnyti. Matyt, visur panašiai vyko po pervartos.
- 19-os tapot „Pelenų“ vokalistu. Kaip?
- Ukmergėje baigiau muzikos mokyklą, grojau triūba. 14-os atvažiavau į Vilnių, tačiau ne muzikos mokytis, o mokytis remontuoti mašinų. Bet, matyt, nuo savęs nepabėgsi.. Mokykloje mano iniciatyva susikūrė estradinis ansamblis, kuriame grojau, dainavau chore, grojome akustinių gitarų duete.
Smagu prisiminti tuos laikus. Tuo metu savaitgaliais dažnai grįždavau į Ukmergę, ten su draugais taip pat turėjom grupele, grodavom roką.
Aplinkybes lėmė, kad toje profesinėje mokykloje, kurioje mokiausi, dirbo Igoris Šifrisovas iš grupės „Faktas“. Jis gyveno mūsų mokyklos bendrabutyje. Susipažinom, pradėjom muzikuot, o vėliau jis ir rekomendavo mane „Pelenų“ bosistui ir idėjiniam vadui Gintui Baniui, kuris ieškojo vokalisto. Žodžiu, bėgau nuo muzikos, bet vėl prie jos grįžau.
- Į Ameriką išvažiavote kaip turistas?
- Taip, nesunkiai gavau vizą, nes darbovietė garantavo už mane, kad priims į darbą grįžusį. Vienas mano mokslo draugų su šeima buvo išvykęs į Floridą, ten apsistojau ir aš. Dirbau statybose, restorane padavėju, kilimus valiau, vežiojau picas. Panašiai visi pradeda.
- Ar JAV tapo jums jūsų galimybių šalimi?
- Taip. Po poros metų įstojau į vietinį koledžą ir įgijau programuotojo specialybę. Įdomiausia, kad Lietuvoje kompiuterio net nebuvau čiupinėjęs, tačiau vežiodamas picas ir mokydamasis pradėjau užsiimti prekyba internetu. Pats susikūriau pirmą savo internetinį puslapį ir ėmiausi sutarčių su fabrikais dėl teisės pardavinėti jų produkciją.
Pirmojo fabriko atstovui prisistačiau savo vardu, tačiau atsakymas buvo: „Sorry, mes tavęs nepažįstam”. Tada įkūriau įmonėlę ir jos vardu parašiau oficialų laišką, į kurį buvo atsakyta teigiamai, gavau jų katalogus ir leidimą prekiauti.
-Neįsileido pro duris, įlipote per langą?
- Panašiai. Ir visai sėkmingai su ta įmone, o vėliau ir kitomis, sekėsi dirbti. Pvz., visą Karibų Bermudų salą aprūpinau saugos užtvarais, kurie naudojami per renginius saugumui. Tai buvo vienas stambesnių užsakymų. Tačiau smarkiai plėstis nenorėjau. Matyt, esu iš tų atsargesnių, kurie pasveria naudą ir riziką – geriau mažiau, bet stabiliau, ramiau, paprasčiau.
- Neteko rimčiau nudegti?
- Versle ne, tačiau asmeniniame gyvenime buvau persiėmimo amerikietišku vartotojiškumu periodas.
- Prisipirkote namų, lėktuvų ir katerių?
- Tebeturite Floridoje verslą?
- Taip, dirba keletas darbuotojų, bet jau beveik be mano įsikišimo. Turiu labai gerą žmogų, kuriam viską esu patikėjęs. Bendraujam per internetą, kartais nuvažiuoju pasižiūrėti. Pvz., praėjusią vasarą išleidau žmones atostogų ir pusantro mėnesio dirbau už juos.
- Kaip patiko laikinai grįžti į buvusią poziciją?
- Labai laukiau, kad jie greičiau grįžtu ir galėčiau tęsti savus darbus – jau buvau sumanęs ledų verslą Tenerifėje.
- Kodėl ten, kodėl ledų, kodėl sveikų?
- 2009-2010 metais mano gyvenime bei sąmonėje viskas vertėsi. Atsisakiau alkoholio, cigarečių, keičiau mitybą, pradėjau užsiimti joga, nuo tada nevalgau mėsos. Pajutau, kad turiu braukti brūkšnį ir pradėti gyventi kitaip. Grįžęs į Lietuvą sutikau draugą, su kuriuo važinėdavom motociklais. Buvau nustebęs, kad jis nebevartoja alkoholio, neberūko, yra vegetaras. Tai paliko įspūdį, nes mačiau, kad ir jis ir jo žmona spinduliuoja puikia savijauta.
Tais metais pasaulį slėgė ekonominė krizė, kuri stipriai buvo juntama ir JAV. Mano verslo tai tiesiogiai nepalietė, tačiau Floridoje jautėsi, kad žmonėms sunku, daugelį slėgė finansiniai sunkumai, kreditai. Draugai, pažįstami dėl to turėjo problemų, ir mane patį vargino įsipareigojimai. Nebuvo, kad smaugtų skolos, galėjau sumokėti mokesčius, bet kiekvieną mėnesį, kai reikėdavo už viską sumokėti, pradėdavau jausti stresą. Sugalvojau po truputį iš tos sistemos laisvintis.
- Ar lengva buvo atsisakyti ankstesnio gyvenimo būdo?
- Nelengva. Net, pasakyčiau, sunku. Atitolo dalis draugų. Visi buvo įpratę, kad pas mane nuolat vyksta vakarėliai, nes gyvenau dažniausiai vienas ir visiems buvo patogu pas mane rinktis, švęsti.
- Buvote iš tų sveikuolių radikalų, kurie ir kitiems nori parodyti tiesos kelią, kaip reikia gyventi?
- Sportuoti irgi tik tuomet pradėjot?
- Visada sportavau. Mano tėveliai buvo sportuojantys, susipažino Kūno kultūros institute, kurį abu baigė. Floridoje žaisdavau lauko tenisą, nes ten geri kortai, kiekvieną savaitgalį tinklinis. Ir dabar, kai nuvykstu į Floridą, visada savaitgaliais einame pažaisti tinklinio.
Prasidėjus virsmams pradėjau anksčiau keltis rytais, bėgioti, nors anksčiau to nedariau, Pajutau, kad geriau jaučiuosi, kai esu aktyvesnis.
- Sveiki ledai yra nišinis produktas, ar sveikuoliškumas jau prilygsta bumui?
- Amerikoje labai daug ekologinių parduotuvių, vis daugiau žmonių nori gyventi sveikai. Tačiau įdomu tai, jog ledai, kurių verslo ėmiausi, yra iš senojo kolonijinio ispaniškojo pasaulio, sugalvoti ir gaminti Meksikoje. Ir pats pirmą kartą ten jų paragavau. Paskui aptikau Floridoje, musu miesto šeštadieniniame turgelyje. Esu išragavęs daugybę rūšių.
-Kodėl gamybą pradėjote Tenerifėje, o ne JAV?
- 2013 m. pabaigoje pasijutau užsisėdėjęs Floridoje ir nusprendžiau iš ten dingti. Traukė arčiau Lietuvos, Europos. Tačiau atsikratęs nekilnojamų turtų dar pusmetį nutariau pakeliauti po Pietryčių Aziją. Verslas jau sukosi be manęs, tad šešias savaites gyvenau Balyje, aplankiau aplinkines salas, Australija, Singapūrą, Malaiziją, Vietnamą, paskui Kambodžą, Laosą. Tailande pasilikau ilgesniam laikui, paskui skrydis į Borneo salą ir prieš grįžtant į Lietuvą – Honkongas.
Po pusmečio kelionių vasarą praleidau Lietuvoje. Buvo minčių likti, bet jau nebėra gyvų mano tėvelių, mano sesė su dukra gyvena Amerikoje. Žinoma, Lietuvoje turiu gerų draugų, giminių, bet atpratau nuo lietuviškų žiemų. Rugsėjį Lietuvoje jau baigiasi vasara ir mane traukia į šiltesnius kraštus. Žinoma, aš mėgstu slidinėti, tačiau savaitėlės sniego per metus man gana. O Lietuvoje žiema trunka pusę metų.
Šilčiausia vieta Europoje – Kanarų salos, tad pasirinkau Tenerifę, kurioje gyvena nemažai lietuvių.
Sakoma, Tenerifė įdomi tuo, kad vienus priima, o kitų ne. Aš ne iš karto supratau, kad čia man patinka. Po pirmo pusmečio vėl grįžau į Lietuvą vasaroti, pradėjau darbuotis – suomiams montavau detektyvinį serialą. Oras pasitaikė prastas, vasaros beveik nemačiau, o rugpjūčio pabaigoje draugas sako: „Vasara baigėsi“. Man tai nepatiko.
Pasijutau kaip be vietos – ir ne Amerikoje, ir Lietuvoje manęs nebėra, iš Tenerifės išvažiavau nesupratęs, ar ten man patiktų. Grįžau į Floridą ir nuėjau pavalgyti ledų, pasikalbėti su pardavėja – ten žmonėms įprasta vieniems su kitais kalbėtis. Tada ir kilo mintis, kodėl nepardavinėti ledų Tenerifėje, kur kiaurus metus vasara, nuolat pilna skirtingų vaisių ir daržovių, kur plūsta potencialūs pirkėjai turistai. Supratau, kad tikrai važiuosiu gyventi į Tenerifę.
-Kaip sekėsi praktiškai įgyvendinti idėją?
- Amerikoje būčiau per pora mėnesių sutvarkęs visus formalumus, tačiau Tenerifėje būtiniems leidimams gauti, techniniams projektams tvirtinti ir kitokiam popierizmui prireikė 8 mėnesių.
Užsisakiau iš Brazilijos ledų gamybos ir pakavimo įrangos rinkinuką, išsinuomojome patalpas su prekybos vieta ir rudenį pradėjome.
- Kokie ledų skoniai ten ant bangos?
- Visiems patinka marakuja su kokosu pienu, karameliniai, šokoladiniai. Arba mėlynės su baziliku ir citrina. Visi ingredientai kiek įmanoma ekologiški ir natūralūs. Mano ledai nėra vien tik sušaldytos sultys – jaučiasi vaisių, uogų ar daržovių tekstūra, nemalam jų ir nekošiam iki vandenėlio. Grietinėlė, kokosų ar migdolų pienas, šokoladas ar kakava - viską stengiuosi naudoti aukščiausios kokybės.
Gaminant ledus erdvės kūrybiškumui tikrai apsčiai - ką užmaišysi, tą gali sušaldyti, nors produktus reikia derinti atsargiai.
Bandau prasimušti ir į vietinius ūkininkų turgelius, nors tai nelengva. Užsisakiau prie mašinos kabinamus ledų prekybos vežimėlius, kuriuos Lietuvoje man pagamino, tačiau čia gatvės prekyba leidžiama tik per šventes. O ūkininkų turgeliuose pirmenybė teikiama vietiniams. Kai nuėjau leidimo, manęs klausė, ar turiu ten savo ūkį. Neturiu, tačiau ledus gaminame iš vietoje auginamų ir perkamų vaisių bei daržovių. Reikia eiti į visokius kursus, tad teberenku popieriukus.
- Kokių gerų ar blogų pokyčių įžvelgiate lankydamasis Lietuvoje?
- Ilgą laiką tikrai mačiau progresą. Daug gero Lietuvai davė įstojimas į Europos Sąjungą, NATO. Gyvenimo sąlygos gerėjo. Nors gal iš patriotizmo taip sakau. Gali būti, kad daugumai žmonių nepasidarė lengviau gyventi finansiškai, jei emigracija tokia didelė.
Dabar Lietuvoje matau šiokią tokią stagnaciją. Didžiuliai išvykstančiųjų iš Lietuvos srautai nėra geras ženklas. Aišku, aš vienas iš jų, nes taip pat esu emigrantas. Tik mano tikslas gal nebuvo ekonomiškai stipresnėje šalyje daugiau uždirbti. Siekiau pažinti kitas kultūras, kitokį gyvenimą, išmokti kalbų, patirti įspūdžių, kurie skatintų mane kurti ir tobulėti. Ir šiaip mėgstu trainiotis po pasaulį.
