Lietuviška turkų šeimos idilė: ką pastebi čia gyvendamas „Turkish Airlines“ vadovas

„Vilnius – puikus miestas. Verslui, gyvenimui, vaikams. Man čia labai gera. Žinau, kad vieną dieną turėsiu išvykti, bet ilgėsiuos šio miesto, kad ir kur būčiau, kad ir kokiam pasaulio krašte gyvenčiau“, – sako beveik prieš dvejus metus čia dirbti atvykęs turkas, oro linijų „Turkish Airlines“ vadovas Lietuvoje Hasanas Serkanas Binyaras.

Lemtingi atsitiktinumai

Į Lietuvą Serkanas atvažiavo iš Jungtinės Karalystės, ten vyras gyveno daugiau nei trylika metų. Tiesa, tiek tikrai neplanavo: į šalį vyko vos trims mėnesiams patobulinti anglų kalbos žinių. Kai jau dairėsi lėktuvo bilieto atgal į Turkiją, gavo pasiūlymą padirbėti oro bendrovėje. „Atidirbau joje dešimt metų. Tuo metu „Turkish Airlines“ nusprendė atidaryti savo skyrių Birmingame – mieste, kuriame ir gyvenau. Tai buvo nauja galimybė man ir ja pasinaudojau“, – pasakoja pašnekovas.

Po tris mėnesius trukusių vadovų kursų Serkanas sulaukė klausimo, kur norėtų dirbti toliau – Meksike, Havanoje ar Karakase. Vyras atsakė, kad vyks ten, kur reikės. Netikėta staigmena –teko traukti į Vilnių. „Pažinojau žmonių, kilusių iš Lietuvos, tačiau apie Vilnių žinojau labai mažai. Tik tiek, kad jis yra Lietuvos sostinė, o Lietuva yra Rytų Europoje – viena iš pirmųjų tapusi nepriklausoma. Tokios buvo mano žinios“, – šypsosi Serkanas.

Pažintis su Lietuva

Į mūsų šalį Serkanas atvažiavo ne vienas, o drauge su gražuole žmona Burcu Aslan. Pora laukėsi pirmagimės. Ar nebuvo baisu įprastą gyvenimą Jungtinėje Karalystėje iškeisti į visai nežinomą Vilnių? „Ne. Na, gal tik truputį. Ne dėl savęs, bet dėl kūdikio. Neturėjau čia gydytojo, kuris prižiūrėtų mano nėštumą, nežinojau, kur yra ligoninė, o kai persikėlėme, laukiausi jau septynis mėnesius. Tačiau viskas išsisprendė savaime. Nemačiau prasmės gyventi tarp dviejų šalių – norėjau būti ten, kur mano vyras“, – sako Burcu.

Šiandien pora labai džiaugiasi, kad atsidūrė būtent Lietuvoje. Jiems mūsų šalis atrodo itin svetinga ir jauki, be to, ne taip toli nuo gimtųjų namų – Turkijos. Negąsdina nė artėjantys šalčiai. „Kol kas apie Lietuvos žiemą daugiau girdėjau nei mačiau. Pernai mūsų dukrytė Ela Buse buvo visai mažytė, tad dalį laiko praleidau Turkijoje pas mamą. Šią žiemą būsiu Vilniuje, ir šalčiams jau esu pasiruošusi“, – šalčio išdaigų nesibaimina Burcu.

Lietuviškas svetingumas

Vieną dieną imti ir pakeisti darbą, gyvenamąją vietą, atsisveikinti su draugais – nemenkas iššūkis, tačiau, kaip sako Serkanas, daug kas priklauso nuo to, kaip tave priima ten, kur tu atvyksti.

„Gal ir nepatikėsite, bet mes Lietuvoje nepatyrėme jokių sunkumų. Jūsų šalis tikrai fantastiška – esate labai svetingi atvykėliams. Be to, dauguma lietuvių puikiai kalba angliškai, o tai mums gerokai palengvino gyvenimą. Galbūt yra tam tikrų sunkumų kurti verslą, atsivežti čia darbuotojų iš Turkijos. Pavyzdžiui, viena mūsų darbuotoja negalėjo čia atvykti su šeima, nes Lietuvos įstatymai numato, kad šeimą į šalį galima atsivežti tik po dvejų metų. Kai Turkijoje lieka vyras ir du mažamečiai vaikai, aišku, nelabai malonu. Šeima turi gyventi drauge. Tačiau, kad ir kaip būtų, visa tai tik teisiniai reikalai, jie daugiau susiję su darbu. Jeigu kalbame apie Lietuvą kaip apie šalį gyvenimui, ji nuostabi“, – gražių žodžių negaili Serkanas.

Moterys, kurios viską suspėja

Gyventi Lietuvoje Serkanui ir Burcu atrodo labai patogu ir dėl nedidėlių atstumų, nes visur gali nuvykti greitai, ir dėl sveiko maisto, kurio labai gausu mūsų parduotuvėse, ir dėl malonaus bendravimo bei pagarbos vienų kitiems. O kas gi jiems atrodo neįprasta? Kas stebina labiausiai?

„Mane labiausiai apstulbino, kokios darbščios lietuvės moterys. Jos ir biuruose dirba, ir autobusus vairuoja – viską sugeba! Turkijoje mes matome labai skirtingą vaizdą. Bet kuriame dideliame Turkijos mieste rasi nemažai moterų, kurios labai aktyvios darbo sferoje, siekia karjeros, o štai mažuose miesteliuose vaizdas visai kitoks – dirbančių moterų yra mažuma“, – palygina Serkanas.

„Mane labai maloniai stebina, kaip lietuvės moterys sugeba daug ir sunkai dirbti, tačiau tuo pat metu yra puikios mamos, – sako Burcu. – Mes gyvename šalia Vingio parko, tad nuolat matau jaunų mamų su vežimėliais net tada, kai lauke šalta ar lyja. Jos eina pasivaikščioti, nes žino, kaip svarbu vaikeliui pakvėpuoti grynu oru.“

Moterį taip pat labai stebina, kokie sportiški mes esame. „Nuo pat ryto matau, kaip į parką traukia daugybė žmonių pasportuoti, pabėgioti. Čia pat yra ir sporto klubas, jis duris atveria nuo 6 valandos ryto. Sunku patikėti, bet jau tuo metukai kai kas ateina treniruotis. Negaliu nesižavėti tokiais žmonėmis, nors pačiai tuo laiku labiau norisi pamiegoti“, – šypteli pašnekovė.

Kuris maistas skanesnis?

Burcu labai mėgsta šeimininkauti virtuvėje ir stebinti gardžiais patiekalais. Tai ji daro ir Lietuvoje. „Man labai patinka jūsų parduotuvės. Čia gali rasti visko, tad pagaminti turkiškų patiekalų Lietuvoje visai nesunku. Be to, pastebėjau, kad kai kurie patiekalai labai panašūs. Pavyzdžiui, lietuviai turi cepelinus. Kažkas panašaus yra ir turkų virtuvėje. Mes taip pat gaminame jūsų šalyje populiarius kibinus“, – sako moteris.

Nors Serkanui skaniausi žmonos gaminti patiekalai, šeima mielai lankosi ir kavinėse ar restoranuose. „Kavinių įvairovė čia didžiulė. Ir svarbiausia, kad ir ką pasirinktum, maistas yra sveikas, labai daug salotų, porcijos didelės“, – sako pašnekovas. 

Koks lietuvių patiekalas skaniausias? „Šaltibarščiai, – šypteli Serkanas. – Ilgai jų neragavau. Burcu dar ir dabar nėra ragavusi! Turkams šaltos sriubos neįprastos. O kai jau paragavau, negaliu sustoti. Valgau šaltibarščių, jeigu jų tik yra kavinėje, kur pietauju. Net ir žiemą!”

Svarbiausia vertybė – šeima

Serkanas daug dirba ir daug keliauja darbo reikalais, tad kiekvieną laisvą akimirką, kai tik gali, būna su savo artimiausiomis moterimis – dukra ir žmona. „Mums labai svarbi šeima – Turkijoje ir dabar daugybė gausių šeimų, kai po vienu stogu gyvena tėvai, vaikai, seneliai. Mes atsidūrėme toli nuo savo giminių, tačiau stengiamės dažnai juos lankyti, o jie svečiuojasi pas mus. Svarbu išsaugoti tą ryšį, kad ir kur gyventum“, –aiškina pašnekovas.

Burcu atkreipė dėmesį į tai, kad Turkijoje apskritai nėra įprasta samdytis auklių, nes padėti jaunai šeimai yra senelių pareiga. Kas kitas taip myluos ir lepins mažuosius, jei ne močiutė ir senelis? „Man buvo nelengva suprasti, kad susilaukusi vaikelio būsiu toli nuo mamos, kuri ir patartų, ir pamokytų. Laimė, atstumai šiandien nereiškia nieko. Kai gimė Ela Buse, skridau pas mamą į Turkiją, o ši nuolat mus lankė Vilniuje. Tad, nors ir negyvename viena šalia kitos, labai daug laiko leidome drauge“, –prisipažįsta Burcu. 

Pašnekovė sako pastebėjusi, jog šeimos vertybės itin svarbios ir lietuviams. „Tai labai ryškus mūsų tautų panašumas. Gal todėl jaučiamės jaukiai augindami savo dukrelę būtent Lietuvoje“, – pasidžiaugia moteris.

Rytoj bus taip, kaip turi būti

„Turkish Airlines“ padalinių vadovai skiriami vidutiniškai penkeriems metams. Vienas paskyrimas po kito – ir taip nuolat. Ar tai negąsdina šeimos? „Žinoma, keisti gyvenamąją vietą nėra lengva, tačiau aš žinau, kodėl tai darau. Kad ir kur pasaulyje atsiduriu, dirbu Turkijai – šaliai, kurioje gimiau ir augau. Juk kiekvienas parduotas lėktuvo bilietas yra paspirtis Turkijos ekonomikai“, –apibendrina Serkanas.

Burcu sako esanti pasiruošusi keliauti su vyru ten, kur reikės. Žinoma, su laiku keisti gyvenamąją vietą gali būti sunkiau – juk paaugs dukra, pradės lankyti mokyklą, atsiras naujų pareigų ir atsakomybės, tačiau tai bus vėliau. O dabar? „Dabar gyvename taip, kaip gyvename, ir esame labai laimingi. Reikės važiuoti kitur, vadinasi, važiuosime. Man svarbiausia, kad ta vieta nebūtų labai toli nuo Turkijos ir kad visa šeima gyventume drauge. Kas bus vėliau? Kai bus, tuomet ir spręsime“, – sako Burcu.