Maisto netoleravimo mechanizmas
Sveiko žmogaus žarnynas apsaugo, kad į kraujotaką nepatektų organizmui nereikalingos medžiagos. Tačiau dėl ligų ir įvairių uždegiminių procesų žarnyno pralaidumas gali padidėti. Tuomet į organizmą pradeda patekti didesnės nesuvirškinto maisto molekulės. Šios dalelės organizmui svetimos ir jis jų nenori priimti. Iš karto sureaguoja mūsų imuninė sistema ir ima gaminti prieš tas medžiagas daugiau imunoglobulinų G.
Tai G klasės antikūnai, kurie jungiasi su tomis nesuvirškinto maisto dalelėmis – taip susidaro imuniniai kompleksai, kurie keliauja į įvairius organus (odą, kardiovaskuliarinę ar kvėpavimo sistemą, žarnyną). Šiuose organuose jie iššaukia kitas imunines reakcijas, dėl to gaminasi prouždegiminės medžiagos citokinai, kurių buvimas pasireiškia įvairiais simptomais.
Alergija ar netoleravimas?
Maisto netoleravimas labai dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai.
„Nors maisto netoleravimo simptomai panašūs į alergijos, tačiau jų priežastys skirtingos. Maisto netoleravimas iš esmės yra padidėjęs organizmo jautrumas tam tikriems maisto produktams. Jis gali būti imunologinis, t.y. kai organizme susidaro vienokie ar kitokie imuniniai kompleksai, sukeliantys simptomus, ir neimunologinis, kai trūksta atitinkamų fermentų tam, kad maisto produktai būtų reikiamai suvirškinti“, – teigia DELFI TV konferencijoje viešėjusi SYNLAB Lietuva laboratorinių tyrimų ekspertė Regina Lensbergaitė.
Pasak jos, imuninė sistema dalyvauja tiek pasireiškiant alerginėms reakcijoms, tiek maisto netoleravimo požymiams. Tik kuomet turime pirmojo tipo greitąją alergiją, dalyvauja vieni imuninės sistemos komponentai, šiuo atveju imunoglobulinai E. Maisto netoleravimo atvejais kalbame apie imunoglobulinus G. Galima sakyti, kad maisto netoleravimas yra lėto tipo alergija tam tikram maisto produktui.
„Kaip pavyzdį galime paimti labai dažnai pasitaikančią alergiją pienui, kuri diagnozuojama nustačius padidėjusį imunoglobulino E kiekį. Šie imunoglobinai gaminasi, kai pieno baltymams patekus į organizmą sudirgsta imuninė sistema. Kuomet turime laktozės netoleravimą dėl fermento trūkumo, tai reiškia, kad mūsų organizme trūksta fermento laktazės ir nesuvirškintas produktas (šiuo atveju laktozė) taip pat dirgina mūsų imuninę sistemą ir gali paveikti imuninius mechanizmus. Šiuo atveju tyrimai rodo padidėjusį imunoglobulino G kiekį. Tačiau tai jau kitos klasės imunoglobulinai ir laikas, per kurį pasireiškia kokie nors simptomai, yra daug ilgesnis – tai yra lėto tipo alergija“, – dėsto R. Lensbergaitė.
Simptomai – patys įvairiausi
Verta pažymėti, kad alergijos simptomai pasireiškia labai greitai, o lėtinio dirginimo atvejais – net po kelių dienų. Tada žmogui labai sudėtinga susieti savo suvalgytą maisto su taip vėluojančiais simptomais.
Specialistai, norėdami nustatyti simptomų priežastį, tiria, ar nėra autoimuninių bei žarnyno uždegiminių ligų, dirgliosios žarnos sindromo, celiakijos, kitų įvairių funkcinių sutrikimų. Pastebėta, kad daugeliui žmonių blogai nuteka tulžis, o kasa išskiria per mažai virškinime dalyvaujančių fermentų. Visi šie sutrikimai įtakoja skirtingų simptomų pasireiškimą.
„Jei žmogui labiau pakenktas žarnynas, jį gali kamuoti viduriavimas, pilvo pūtimas, pilnumo jausmas. Žmogus gali jaustis pavargęs, mieguistas, ne toks darbingas. Jei imuniniai kompleksai nukeliauja į odą, tai pasireiškia bėrimais, atopiniu dermatitu, žvyneline, patinimais. Kitiems maisto netoleravimas ar alergija pasireiškia kraujospūdžio svyravimais, tachikardija, astma, nesibaigiančia sloga. Jei šių priežasčių nešalinsime, silpniau ar stipriau išreikšti simptomai gali aštrėti ir būti jaučiami gana ilgą laiką”, – aiškina specialistė.
Kaip sau padėti?
Svarbiausias dalykas esant įvairiems žarnyno pažeidimams, be abejonės, yra dieta. Bet dažnai žmonės ir patys intuityviai jaučia, ką gali valgyti ir kokie produktai organizmui netinka.
Dažniausiai žmonės netoleruoja kviečių, kukurūzų, riešutų (ypač anakardžių ir braziliškų), kiaušinių, pieno ir mielių.
Įvairios klinikos, siūlančios maisto netoleravimo tyrimą, dažnai komunikuoja taip, tarsi paciento blogos savijautos, antsvorio ar skausmo priežastis yra konkretus maistas ir teigia, kad viskas pasikeis, kai to konkretaus produkto bus atsisakyta. Kiek tame yra tiesos?
„Iš vienos pusės jos teisios, nes maistas yra vienas svarbiausių gyvenimo grandžių, tačiau reikia suprasti, kad maisto netoleravimo tyrimas dažniausiai atskleidžia tik simptomus, tačiau neišsprendžia tikrosios ligos priežasties, o tik palengvina organizmo būklę tinkamai subalansavus maisto produktus”, – akcentuoja R. Lensbergaitė.
Jeigu vargina tokie simptomai kaip virškinimo sutrikimai, pilvo skausmai, pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, skrandžio pilnumo jausmas, reikėtų pradėti tikrai ne nuo maisto netoleravimo tyrimo, o nuo bendro kraujo tyrimo, kad įvertintume anemijų riziką, vitamino D tyrimo, mikroelementų, H.pylori bakterijos, kuri sukelia skrandžio gleivinės pažeidimus, dėl kurių gali rasti virškinimo problemų tyrimo. Taip pat kasos, kepenų fermentų tyrimų, kurių gamyba stringa sutrikus virškinimo liaukų veiklai ir žmogus suvalgęs įvairių produktų jaučiasi blogai.
Jeigu kalbame apie tokius simptomus, kaip bendras nuovargis, galvos skausmas, migrena, odos atopija, antsvoris, pakilęs kraujospūdis, raumenų spazmai, silpnumas, miego sutrikimai, nerimas, dėmesio sutrikimai ar kt., mitybos subalansavimas yra puiki papildoma pagalba žmogui, dažnai teigiamai veikianti bendrą savijautą ir padedanti šiuos simptomus palengvinti arba juos sumažinti iki minimumo.
Griežtų „ne“ nėra
Ar nustačius, kad pacientas netoleruoja kažkokio produkto, jį reikia visiems laikams pamiršti? „Jei tai tik pavienės reakcijos, labai sunerimti nereikėtų. Jei reakcijos stipresnės, šių produktų vertėtų atsisakyti. Galbūt ne taip drastiškai, pasitariant su gydytoju ar dietologu. Po maisto netoleravimo tyrimo žmonės gauna jiems pritaikytą dietą ir rekomenduojamų valgyti produktų sąrašą. Jeigu viso to griežtai laikomasi, po kelių mėnesių ar dar greičiau simptomai gali labai sumažėti ir savijauta ženkliai pagerėti”, – sako SYNLAB Lietuva laboratorinių tyrimų ekspertė.
Visam gyvenimui atsisakyti netoleruojamo maisto tikrai nereikia. Po kelių mėnesių eliminavimo galima šiuos produktus bandyti palaipsniui vėl įvesti ir stebėti savijautą. Kartais užtenka tik sumažinti tam tikrų produktų kiekį.
Universaliausias specialistės patarimas būtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, rinktis sveiką ir kuo natūralesnį, mažiau apdorotą maistą, kuriame būtų daug fermentų ir vitaminų.
