Beveik prieš mėnesį per renginį, skirtą sveikatos temomis rašantiems žurnalistams, viena žarnyno chirurgė pasakė dalyką, nuo kurio man akys ant kaktos iššoko. „Visi mes kenčiame nuo hemorojaus, visą laiką“, – pasakė ji.

O, ne, jokiu būdu. Nejaugi visus šiuos iš pažiūros sveikata trykštančius žmones, patogiai sėdinčius ant savo minkštųjų, kankina hemorojus?!

Po renginio su ja susisiekiau ir paklausiau, ką ji turėjo omenyje taip sakydama. Ir po to mes 45 minutes plepėjome telefonu. Pasidalinsime su jumis šiuo pokalbiu ir chirurgės pastebėjimais, rašoma womenshealthmag.com.

Taip, tai tiesa. Mes visi turime hemorojinius mazgus.

Taip, žinau, ir mane tai šokiravo.

„Man patinka stebėti žmonių reakciją, kai tai pasakautai, – sako žarnyno chirurgė, Niujorko universiteto Langone medicinos centro profesorė Alexis Grucela. – Paprastai visus tai taip šokiruoja!“ Taigi. „Bet hemorojiniai mazgai yra visiškai normalu, aiškina ji. – Tai audinys, kuris suteikia papildomą atramą išangės kanalui.“

Panašiai kaip dubens dugno raumenys padeda sulaikyti šlapimą kai, tarkim, kosėjame ar juokiamės, panašiai ir hemorojinis audinys sulaiko išmatas ir dujas. „Žmonės juos pastebi tik tada, kai ima reikštis simptomai, – sako A. Grucela. – Paprastai jie tik atlieka savo darbą.“

Ne visi hemorojiniai mazgai skausmingi.

Tam, kad normalus išangės audinys taptų suerzintu, niežtinčiu ir skausmingu išsikišimu, kurį visi įsivaizduojame, kai kalbame apie hemorojų, turi būti labai rimtų problemų. A. Grucela aiškina, kad didžiausias kaltininkas yra spaudimas, kurį patiriame pilvo srityje – kai kankina vidurių užkietėjimas ir tualete tenka stangintis, taip pat dėl per didelio pilvo svorio, nėštumo arba netgi per ilgo bėgimo.

„Mes manome, kad dėl spaudimo audinys su laiku išsitampo ir susilpnėja“, – aiškina A. Grucela. Dėl to išsiplečia išangės audinio kraujagyslės, į šią sritį priteka daugiau kraujo, todėl susidaro patinę ir potencialiai kraujuojantys hemorojiniai mazgai.

Bet stebėtinai daug žmonių kenčia skausmą.

Apytikriai vienas iš 20 amerikiečių kenčia nuo hemorojaus simptomų, o su amžiumi rizika didėja. JAV nacionalinio diabeto, virškinimo sistemos ir inkstų ligų instituto duomenimis, su šia skausminga problema susiduria apytikriai pusė 50 m. ir vyresnių žmonių.

Yra dvi pagrindinės hemorojaus rūšys.

Hemorojus būna vidinis ir išorinis. Išorinio hemorojaus mazgai atsiranda išangės angoje, sako A. Grucela, ir jie būna padengti oda. Kadangi jie padengti oda, jie turi nervines galūnes, ir tai reiškia, kad išorinis hemorojus sukelia skausmą, niežulį ir deginimą.

O vidiniai hemorojiniai mazgai yra išangės kanalo viduje. Jų nesimato, o kadangi jie nepadengti oda, mes nejuntame jokių simptomų. Tačiau būtent vidiniai hemorojiniai mazgai dažniau kraujuoja, ir jei situacija visai pablogėja, jie gali iškristi iš išangės.

Hemorojus nemalonus, bet jis nedaro didelės žalos sveikatai.

Žinoma, šis aprašymas skamba nemaloniai, bet tunelio gale dega silpna švieselė – hemorojus nedaro tiesioginės žalos sveikatai. Jis visiškai niekaip nėra susijęs su vėžiu. Vienintelis dalykas, dėl kurio vertėtų sunerimti – jei yra stiprus kraujavimas, nes jis gali sukelti anemiją. Tačiau, pasak A. Grucelos, taip būna retai.

Tačiau tai nereiškia, kad galima atšaukti vizitą pas gydytoją.

Žmonės dažnai visus simptomus išangės srityje nurašo hemorojui ir skuba į vaistinę nereceptinio preparato nuo skausmo. Vis dėlto, perspėja A. Grucela, neatšaukite vizito pas gydytoją.

„Ypač vidinio hemorojaus atveju, kai nesimato, iš kur kraujuoja, – tai gali būti kažkas rimtesnio, – sako ji. – Jei tik pastebėjote naują kraujavimą ar kraują išmatose, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Mes visada tikimės, kad tai tik hemorojus, bet tokie patys simptomai pasireiškia ir žarnyno vėžio atveju.“

Be to, ilgalaikius simptomus gali sukelti ir kiti negalavimai, pavyzdžiui, įtrūkimai ar karpos, sako ji, o juos reikia gydyti kitokiais metodais.

Paprasčiausias būdas išvengti hemorojaus – peržvelgti savo tuštinimosi įpročius.

Net jei jūsų tualetas įrengtas labai prabangiai, o unitazas jame stūkso kaip porcelianinis sostas, nevertėtų ant jo užsibūti – tai nėra asmeninė meditacijų zona, sako A. Grucela.

„Matau, kad žmonės užsidaro tualete nuo darbo, pasaulio, visko, – sako ji. – Žmonės ilgai užsisėdi ant unitazo, net jei jiems ir neužkietėję viduriai. Jie skaito arba žaidžia mobiliuoju telefonu.“

Toks įprotis labai netikęs. Visų pirma, tai labai nešvaru (ko gero būtent todėl ant 16 proc. mobiliųjų telefonų randama išmatų pėdsakų), be to, tai kenkia sveikatai: sėdint ant unitazo, sėdmenys nusvyra ir padidėja spaudimas išangės audiniui, į kurį priteka kraujo ir hemorojiniai mazgai patinsta.

„Pirmas žingsnis link hemorojaus gydymo yra sureguliuoti tuštinimosi režimą, – sako A. Grucela. – Ribokite laiką tualete, neskaitykite ten knygų, nesineškite mobiliojo telefono.“

Labiausiai hemorojų išprovokuoja vidurių užkietėjimas.

Stanginimasis ir stūmimas padidina spaudimą ir gali išprovokuoti hemorojinių mazgų uždegimą. Tad antras žingsnis kovoje su hemorojumi – išgydyti vidurių užkietėjimą, sako A. Grucela. Visų pirma reikia kuo greičiau atkurti skysčių pusiausvyrą organizme – gerti daug vandens. Kuo organizmas labiau perdžiūvęs, tuo sausesnės išmatos.

Be to, reikia valgyti daug ląstelienos turinčius maisto produktus arba vartoti ląstelienos pakaitalus (klasikinius miltelių pavidalo arba modernesnius guminukus), nes ląsteliena padeda sujungti vandenį su išmatomis. „Išmatos suminkštės ir lengviau pasišalins, netraumuodamos žarnyno“, – sako ji. Idealus tuštinimasis yra toks, kai išmatos pasišalina lengvai, be pastangų, ir beveik nepalieka pėdsakų. Jei lengvai pasituštinti nepavyksta, gali padėti preparatai nuo vidurių užkietėjimo, pataria A. Grucela. Vis dėlto daugumai žmonių pagerėja pradėjus gerti daugiau vandens ir valgyti ląstelienos turintį maistą.

Kremas nuo hemorojaus, ko gero, nėra labai veiksmingas.

Vargu ar kam patinka priemonių nuo hemorojaus reklamos, o tam, kad įsigytume reklamuojamus preparatus, turime susikaupti ir vaistinėje apsimesti, kad perkame ne sau. Pasirodo, galima taip nebesikankinti.

„Dauguma pacientų sako, kad priemonės nuo hemorojaus nėra veiksmingos, – sako A. Grucela. – Jei norite greito palengvėjimo, prisileiskite šilto vandens į vonią, – sako ji. – Šiltas vanduo sumažins susierzinimą. Taip pat padeda preparatai su sodiniu hamameliu“, – sako ji.

Retais atvejais stipriai išvešėjusius hemorojinius mazgus gali tekti pašalinti. Gydytojai naudoja įvairias technikas – pavyzdžiui, perrišimo (kai hemorojinis mazgas užspaudžiamas specialiomis gumutėmis, kol jis pats nukrenta), pritvirtinimo, gydymą infraraudonaisiais spinduliais, o operacija taikoma tik tais atvejais, jei visa kita nebuvo veiksminga.

„Operacija paprasta, bet gijimo procesas labai nemalonus, – sako A. Grucela. – Todėl prieš eidami šiuo keliu mes išbandome visas kitas galimybes.“

Hemorojaus nesukelia aštrus maistas.

Aštrus maistas gali sukelti daug virškinimo sutrikimų, bet tik ne hemorojų. Jūsų mėgstamiausias padažas su Chalapos aitriosiomis paprikomis nepaskatina hemorojaus, bet gali sukelti išangės niežulį – panašų į tą, kurį jaučiate burnoje, kai suvalgote aštraus maisto, sako A. Grucela.

Atostogos taip pat neišprovokuoja hemorojaus.

Kartais žmonės hemorojaus simptomus pajunta grįžę iš kelionių ir mano, kad šią problemą išprovokuoja keliavimas. Tačiau, pasak A. Grucelos, hemorojus mažai susijęs su ilgu sėdėjimu (nebent jūs sėdite ant unitazo).

„Kelionėse mus dažniausiai ima kankinti vidurių užkietėjimas, – sako ji. – Pasikeičia maistas, galbūt geriame per mažai vandens ir organizme kyla dehidratacija. Tualete tenka stangintis, ir tai gali paskatinti išangės uždegimą, – sako ji. (Štai kodėl po ilgų skrydžių jaučiamės išsipūtę, su užkietėjusiais viduriais.) – Keliaudami gerkite daug vandens, nepamirškite į kelioninį krepšį įsimesti ląstelienos pakaitalą arba preparatų nuo vidurių užkietėjimo. “

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)