Jo stygius silpnina imunitetą, gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas ir polinkį į depresiją. Mokslininkai nustatė, kad vitamino D trūkumas didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Vis daugėja tyrimų, įrodančių, jog vitaminas D naudingas daugeliui žmogaus organų sistemų, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemai. Mokslininkai ištyrė, kad vyrams, kuriems nustatyta nepakankama vitamino D koncentracija kraujyje, dvigubai padidėja rizika susirgti miokardo infarktu. Taip pat šio vitamino trūkumas kelia insulto riziką.

Saugo nuo vėžio

Vitaminas D dalyvauja organizmo ląstelių atsinaujinimo ir augimo procesuose, taip pat apsaugo nuo piktybinių darinių formavimosi. Būtent šios vitamino D savybės paskatino onkologijos srityje dirbančius gydytojus ir mokslininkus atlikti daugiau tyrimų.

Paaiškėjo, kad normali vitamino D koncentracija žmogaus organizme sumažina susirgimo vėžiu galimybę ir ne mažiau nei 17 procentų sumažina mirtingumą tarp pacientų, jau sergančių onkologinėmis ligomis.

Ypač reikšmingi rezultatai gauti tyrinėjant piktybines žarnyno, krūties, prostatos ir kiaušidžių ligas. Patvirtinta, jog vitaminas D padeda užkirsti kelią mažiausiai 16 rūšių vėžinių susirgimų vystymuisi.

Nustatyta, jog per maža vitamino D koncentracija žmogaus organizme vėžinių žarnyno ligų išsivystymo tikimybę didina maždaug dvigubai.

Kitas tyrimas patvirtino, jog pakankama vitamino D koncentracija moters organizme net 60 procentų sumažina krūties vėžio riziką.

Vitamino trūksta daugeliui

Žinoma, kiekvienam kyla klausimas: ar mano organizmui pakanka vitamino D, kokiu būdu papildyti jo atsargas? Deja, atsakymai į šiuos klausimus – nedžiuginantys. Atlikti tyrimai parodė, jog daugiau nei 70 procentų Lietuvos gyventojų organizme yra nepakankamamas vitamino D kiekis, ir jo atsargas būtina papildyti.

Vitaminas D organizme natūraliai gaminasi saulės šviesoje arba jį gauname su maistu. Tačiau daugeliu atveju organizmas natūraliai neaprūpinamas reikiamu vitamino D kiekiu. Taip gali būti dėl įvairių priežasčių.

Visų pirma, mūsų kraštuose ne taip jau daug saulėtų dienų, kita vertus, atvirame ore praleidžiame per mažai laiko. O jei ir būname saulėje, naudojame kremus nuo saulės su SPF apsauga. Net ir mažiausia, pavyzdžiui, 10 SPF faktorių apsauga, blokuoja UVB spindulius iki 90 proc., todėl vitaminas D dėl kremų nuo saulės gaminasi labai sunkiai arba daug mažiau nei galėtų.

Be to, su amžiumi lėtėja šio vitamino gamyba odoje. Kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau vitamino D pasigamina natūraliai.

Įprasta mityba paprastai negali patenkinti kasdienio šio vitamino poreikio. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose, menkių ar gyvulių kepenyse. Tačiau vitamino pasisavinimą gali sutrikdyti tam tikrų vaistų vartojimas, sutrikęs jo įsisavinimas organizme, fermentinių sistemų, atsakingų už vitamino D metabolizmą organizme, anomalija ir pananašiai.

Kita šiuolaikinės visuomenės problema, dėl kurios sumažėja vitamino D koncentracija organizme – padidėjęs kūno svoris. Šis vitaminas lengvai pasiskirsto kūno riebaluose, iš kurių yra sunkiau išskiriamas ir panaudojamas organizmo reikmėms.

Taigi, nutukusiems žmonėms vitamino D reikia žymiai daugiau nei normalaus kūno sudėjimo žmogui.

Kaip papildyti vitamino D atsargas organizme?

Ar jums trūksta vitamino D galima sužinoti atliekant vadinamąjį 25(OH)D kraujo tyrimą, kurio metu nustatoma šio vitamino koncentracija kraujyje. Jei vitamino jums trūksta, tuomet gydytojas arba vaistininkas gali rekomenduoti vartoti tam tikrus papildus.

Jei vitamino D koncentracija organizme nėra kritiškai žema ir tereikia ją palaikyti normos ribose, pakanka vartoti vitaminą D atsižvelgiant į bendras rekomendacijas:
Vaikams iki 1 metų – 400-600 TV
Vaikams nuo 1 iki 18 metų – 600-1000 TV
Suaugusiesiems – 800-2000 TV
Vyresnio amžiaus bei didelį antsvorį turintiems žmonėms – 1600- 4000 TV.