Štai šešios „The Daily Mail“ pateikiamos sveikatos būklės, siejamos su stresu, ir galimi būdai šioms problemoms spręsti.
1. Dirgliosios žarnos sindromas
Kas vyksta?
Nustatyta, kad dirgliosios žarnos sindromas vargina apie 13 mln. britų ir 45 mln. amerikiečių. Net 70 proc. gydytojų patvirtina, kad būtent šis sindromas – dažniausiai pasitaikanti su virškinamuoju traktu susijusi bėda, minima pas juos besilankančių pacientų.
Skausmą sukelia pilvo raumenų spazmai, o simptomų pasitaiko pačių įvairiausių. Dažniausiai vargina pilvo skausmai, diskomfortas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pilvo pūtimas. Nors specialistai tikslai negali atsakyti, kokios yra dirgliosios žarnos sindromo priežastys, vis tik viena dažniausiai minimų galimų priežasčių – stresas.
Ką sako gydytojai?
Nors akivaizdu, kad visiškai streso išvengti nepavyks, vis tik egzistuoja priemonių, kurių galima imtis. Pavyzdžiui, galima išmėginti paprastas, tačiau itin veiksmingas kvėpavimo technikas, padedančias atsipalaiduoti. Dar naudinga su kuo nors pasikalbėti apie jus neraminančius dalykus ar kur nors nueiti su draugais ir gerai praleisti laiką. Dar galima išmėginti spazmus malšinančius vaistus – jausitės geriau ir jūsų nebevargins pilvo skausmai.
2. Pernelyg gausus prakaitavimas
Kas vyksta?
Mokslininkai kelia įvairių teorijų, kodėl patirdami stresą prakaituojame. Nors vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą kol kas nėra, vis tik akivaizdu, kad prakaitą dėl karščio aplinkoje ar fizinio aktyvumo išskiria ekrininės liaukos, o štai dėl patiriamo streso išskiriamas prakaitas – tai jau apokrininių liaukų darbas.
Ką sako gydytojai?
Specialistų teigimu, žmogaus kūne yra apie keturis milijonus prakaito liaukų, dauguma kurių yra delnuose, paduose, veide ir pažastyse. Nors apie pernelyg gausaus prakaitavimo problemą kalbėti dažnai vengiama, vis tik tais atvejais, kai prakaitas trukdo gyventi, metas apsilankyti pas šeimos gydytoją.
3. Dantų griežimas
Kas vyksta?
Bruksizmo pavadinimu žinoma problema dažnai lieka nenustatyta, nes su ja siejamų galvos skausmų priežasčių dažniausiai ieškoma visai kitur. Tiesa, pasitaiko ir kitų su dantų griežimų susijusių simptomų: miego sutrikimų, ausų skausmų, žandikaulio, pečių ir kaklo raumenų sustingimo atvejų.
Neretai pažeidžiami ir patys dantys, o kartais netgi jų netenkama.
Ką sako gydytojai?
Jei įtariate, kad jus kamuoja bruksizmas, nieko nelaukę vykite pas dantų gydytoją, kuris patvirtins arba paneigs jūsų įtarimus.
Paprastai dantimis griežiama dėl miego sutrikimų, streso, nerimo, alkoholio ar kofeino vartojimo. Jei jums bus nustatyta tokia diagnozė, dantų gydytojas skirs specialių priemonių, sukursiančių apsauginį barjerą, kuris padės išsaugoti sveikus dantis ir sumažins žandikaulio raumenų diskomfortą.
4. Plaukų slinkimas
Kas vyksta?
Manoma, kad plaukai slenka dėl streso hormonų, neigiamai veikiančių plaukų folikulus. Dėl šios priežasties trenkami ar šukuojami plaukai ima slinkti.
Ką sako gydytojai?
Nors plaukų slinkimo problema dažnai būna itin nemaloni, vis tik tais atvejais, kai imamasi tinkamų priemonių, plaukų augimas normalizuojamas.
5. Nemiga
Kas vyksta?
Stresas ir bemiegės naktys – dvi bėdos, dažnai pasireiškiančios kartu. Stresą sukeliantys hormonai didina organizmo budrumą, todėl sutrinka miego ir budrumo balansas.
Ką sako gydytojai?
Patartina tokiais atvejais vengti elektronikos prietaisų ekranų mažiausiai dvi valandas prieš miegą. Dar svarbu kiekvieną vakarą į lovą gultis tuo pačiu metu ir keltis tuo pačiu metu rytais. Be to, rekomenduojama kasdien mankštintis, nes fizinis aktyvumas slopina nerimo bei depresijos simptomus ir gerina miegą. Subalansuokite dienos racioną, venkite alkoholio ir kofeino.
6. Nuovargis
Kas vyksta?
Išsekimas – diena iš dienos varginanti būklė, kai trūksta motyvacijos ir energijos. Dažniausiai ši būklė glaudžiai susijusi patiriamu stresu ir nemiga.
Ką sako gydytojai?
Nėra sudėtinga išsiaiškinti, ar jus vargina nuolat patiriamo išsekimo problema. Tereikia atkreipti dėmesį, ar net ir po poilsiui skirto laiko vis tiek jaučiatės išsekę.
Specialistai akcentuoja būtinybę nustatyti priežastis, dėl kurių patiriamas stresas, ir jas panaikinti. Jei priežasčių savarankiškai nustatyti nepavyksta, patartina kreiptis į psichologą. Tokiais atvejais veiksmingos meditacijos, mankšta ir sveika mityba.
