Pagrindiniai skandinaviškos dietos principai
Valgant reikia nuosaikumo – negalima nei persivalgyti, nei badauti. Geriausia valgyti nedidelėmis porcijomis penkis kartus per dieną. Jei labai norisi valgyti prieš miegą, išgerkite stiklinę kefyro, žolelių arbatos arba jogurto.
Iš raciono išbraukite alkoholį, pusfabrikačius ir greitąjį maistą, saldumynus, gaminius iš baltųjų miltų, keptą maistą, taip pat rečiau valgykite konservus.
Pirmenybę teikite namuose gamintam maistui. Atsisakykite sintetinių priedų, saulėgrąžų ir alyvuogių aliejų pakeiskite rapsų aliejumi. Jei norite suteikti patiekalui ryškesnį skonį, gamindami įberkite džiovintų žolelių, įpilkite vaisių ir balzaminio acto, dėkite krienų, garstyčių, kaparėlių. Druskos berti galima, tik saikingai.
Produktų krepšelis
Pagrindiniai produktai, kuriuos siūlo skandinaviška dieta, lengvai pritaikomi prie metų laiko, todėl racionas nuolat keisis. Pažymėtina, kad šioje dietoje pagrindas – jūros gėrybės ir žuvis (lydeka, silkė, skumbrė, menė, lašiša).
Mėsos produktai valgomi 2 – 3 kartus per savaitę. Patartina valgyti neriebią mėsą. Dietoje yra ir pieno produktų, kruopų, kuriose gausu ląstelienos, grybų, ankštinių. Reikia valgyti ir daržovių, uogų ir vaisių (išskyrus bananus ir vynuoges). Galima įtraukti į racioną riešutų, tik jų reikia valgyti saikingai.
Meniu
Pagrindiniai pusryčių variantai – varškė su uogomis, orkaitėje keptas omletas su špinatais, avižiniai dribsniai su jogurtu arba avižinė košė su uogomis.
Antriems pusryčiams galima valgyti:
sumuštinį iš neskaldytų grūdų duonos su jautiena (arba su varške ir žalumynais, kepenėlių paštetu arba sūriu), riekelę juodos duonis su kotletu, saują migdolų.
Pietus gali sudaryti du patiekalai – pavyzdžiui, antras patiekalas ir salotos arba sriuba ir salotos.
Pagrindiniai pirmų patiekalų variantai – žuvienė, agurkų sriuba, kopūstų sriuba arba barščiai.
Antram patiekalui galima pagaminti:
Virtų ryžių su kepta lašiša, mėsos kepsnį su Briuselio kopūstais ar brokoliais, perlinių kruopų košę su liesa mėsa, virtų pupelių arba žirnių košę su garuose virta žuvimi, aguročių apkepą su mėsa, virtų bulvių su grybais ir daržovėmis.
Salotas galima gaminti iš:
Virtų burokėlių, riešutų ir česnako, juodųjų ridikėlių, raudonųjų kopūstų, svogūnų ir morkų, jūros kopūstų, kopūstų ar moliūgų, obuolių ir morkų. Salotas apšlakstykite augaliniu aliejumi.
Priešpiečiams galima suvalgyti varškės su jogurtu, keptų obuolių, namuose gamintų putėsių.
Vakarienei – troškintos daržovės su garuose virta žuvimi, kepta vištiena ar guliašu iš liesos mėsos.
Dietos privalumai ir trūkumai
Skandinaviška dieta nėra žaibiško poveikio dieta (laikantis šios dienos per mėnesį galima sulieknėti 3 – 4 kg), o gyvenimo pokyčiai duoda naudos ir sveikatai. Įrodyta, kad ši dieta normalizuoja medžiagų apykaitą, stiprina širdį, stiprina ir visą organizmą.
Esminiai šios dietos trūkumai – ji netinka vegetarams ir ties, kurie dėl kokių nors priežasčių nevalgo žuvies.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
