Palankios sąlygos
Grybelinių odos infekcijų sukėlėjų – mikroskopinių grybelių sporų – yra visur. Jos prisitaikiusios parazituoti žmogaus odoje, plaukuose, naguose. Grybelių sporos iš aplinkos patenka ant odos ar nagų ir esant tinkamoms sąlygoms sukelia infekcinę ligą.
„Odos grybelinių ligų simptomai labai įvairūs: niežėjimas, raudonos dėmės, plokštelės, pūslelės, papulės, odos pleiskanojimas, įtrūkimai, šašai“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinės ligų sektoriaus gydytoja dermatovenerologė Rūta Zarankienė.
Šios infekcijos simptomai priklauso ir nuo pažeidimo vietos. Pasak gydytojos, galvos plaukuotoje dalyje būna apvalūs, raudonos spalvos, pleiskanotu paviršiumi židiniai, kuriuose plaukai aplūžinėję, iškritę. Kūno odoje (gali būti pažeista bet kuri kūno vieta) susidaro aiškių ribų raudonos pleiskanojančiu paviršiumi dėmės, plokštelės, papulės. Grybelio pažeisti nagai sustorėja arba ištrupa, pakinta jų spalva.
„Odos grybelių sukelta infekcija gali pažeisti odą, plaukus ar nagus. Pavyzdžiui, dermatofitas Trichophyton rubrum dažniausiai pakenkia nagams, blauzdų, liemens, pėdų odai, – teigia gydytoja R. Zarankienė. – Nuo sergančių kačių, šunų galima užsikrėsti mikrosporija, o nuo galvijų – trichofitija, kurios pažeidžia galvos plaukus, odą.“
Mikrosporija vaikai serga dažniau nei suaugusieji. Daugeliui jų patinka gyvūnai, todėl kieme ar gatvėje pamatę kačiuką ar šuniuką neatsispiria pagundai jį paglostyti. Valkataujančių kačių ar šunų plaukuose dažnai parazituoja grybeliai, kuriais ir užsikrečia juos glostydami vaikai.
„Grybelinėmis odos ligomis galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, jo daiktų ar ligoto gyvūno. Dažnesnė užsikrėtimo rizika yra vietose, kur lankosi daug žmonių – baseinai, sporto klubai, pirtys, pliažai. Tai puiki terpė grybelinei infekcijai plisti“, – įspėja dermatovenerologė.
Papildoma rizika
„Odos grybelių infekcija gali būti sukelta dermatofitų (patogeninių grybelių), mielinių ar pelėsinių grybelių, – teigia dermatovenerologė R. Zarankienė. – Dermatomikozės sukėlėjas Trichophyton rubrum yra užkrečiamas ir labiausiai paplitęs. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dermatofitijomis serga maždaug 20–25 proc. žmonių.“
Daugelis dermatofitų pažeidžia viršutinį odos sluoksnį (epidermį), nagus, plaukuotąją galvos dalį. Pavojingesnės yra mielinių ir pelėsinių grybelių infekcijos. Jos gali plisti į giliuosius odos sluoksnius ar net vidaus organus.
Viena tokių infekcijų – kandidozė. Ją sukelia intensyvus mielinių grybelių Candida veisimasis. Paprastai Candida grybelių sveiko žmogaus organizme yra nedidelis kiekis, tačiau kai kurie aplinkos veiksniai suardo normalų organizmo balansą, o tai paskatina grybelio plitimą.
Tampa atspari vaistams
Odos grybelių infekcijos vargina įvairaus amžiaus žmones. „Didesnė rizika susirgti tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, autoimuninėmis ir kitomis), yra nutukę, imunosupresinės būklės, vartoja antibiotikus, chemoterapinius vaistus, hormoninius preparatus, nes tokių žmonių organizmas mažiau kovoja su grybeline infekcija“, – aiškina gydytoja R. Zarankienė.
Be to, grybelių sukeltoms odos infekcijoms atsirasti tinkamos sąlygos yra padidėjęs prakaitavimas, sintetiniai, ankšti drabužiai, avalynė, nepakankamas odos nusausinimas išsimaudžius.
Labai svarbu pastebėjus pirmuosius ligos simptomus kuo skubiau kreiptis į gydytojus, kad jie nustatytų, kokia grybelinė infekcija užklupo. Gydytoja perspėja: sumažėjus organizmo atsparumui liga gali išplisti, tapti atspari vaistams nuo grybelių.
„Laiku negydant grybelinė infekcija gali išplisti, vystytis antrinė infekcija (pūliniai), atsirasti limfagyslių (limfangitas) ar limfmazgių uždegimas (limfadenitas), rožė“, – sako gydytoja dermatovenerologė R. Zarankienė.
Medikai pataria neužsiimti savigyda. Vaistai grybelinei infekcijai gydyti skiriami nustačius grybo rūšį, o jos nežinant ir naudojant be gydytojo konsultacijos įsigytus medikamentus galima sau tik dar labiau pakenkti.
„Tokios infekcijos gydomos vietinio ir sisteminio poveikio preparatais nuo grybelio, priklausomai nuo ligos pažeidimo vietos, išplitimo ir sukėlėjo, – teigia dermatovenerologė R. Zarankienė. – Sveikstant didelės reikšmės turi dezinfekcija: avalynės, drabužių, kojinių, puskojinių, higienos reikmenų (žirklių, šukų ir kitų), vonelių, vonios, kriauklės.“ Jei gydant grybelį ir po gydymo nebus dezinfekuojama avalynė, drabužiai ir kiti daiktai, infekcija gali atsinaujinti.
Sergantiesiems reikia naudoti atskirą patalynę, rankšluosčius, higienos reikmenis, kad neužkrėstų kitų šeimos narių. „Norint neužsikrėsti grybeline infekcija svarbi ne tik asmeninė profilaktika. Ne mažiau dėmesio turėtų sulaukti ir visuomeninė profilaktika – tinkama pirčių, dušų kabinų, baseinų priežiūra, kirpyklose – kirpimo reikmenų dezinfekavimas. Svarbu tikrinti ligonių šeimos narių sveikatą“, – apibendrina gydytoja.
