Peršalimas
Jei esant minusinei temperatūrai iš namų išeinate be kepurės, labiausiai tikėtina pasekmė – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kitaip tariant – peršalimas. Nors liaudyje sakoma, kad galvą reikia laikyti šaltai, o kojas šiltai, peršaldžius galvą siaurėja kraujagyslės, silpnėja gleivinių apsauga.
Ore esantys virusai tik to ir telaukia. Kitaip nei žmogaus organizmas, ūmių virusinių kvėpavimo takų sukėlėjai puikiai jaučiasi drėgname ore, esant žemai temperatūrai, jų atsparumas auga. Pavyzdžiui, virusas žūsta tik esant žemesnei nei −70°C laipsnių temperatūrai.
Meningitas
Meningitas – infekcinis susirgimas, kuris pažeidžia galvos smegenų dangalus. Tėvai gąsdina vaikus šia liga ne veltui: ja tikrai sergama sunkiai, ji gali sukelti rimtų komplikacijų ir net mirtį. Bet ar tikrai meningitu galima susirgti vaikštant be kepurės, kai lauke minusinė temperatūra?
Statistika teigia, kad Afrikos šalyse sergamumas meningitu pasitaiko 40–50 kartų dažniau nei Europoje. Būtent čia yra vadinamoji „meningito juosta“, kai tuo tarpu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos teritorijoje, kur klimatas šaltesnis, pasitaiko tik pavieniai atvejai. Žinoma, tai didele dalimi nulemia ir medicininės pagalbos lygis. Bet vis dėlto faktas yra faktas: meningitu galima užsikrėsti net ir šiltame klimate, jei šalia yra sergančiųjų.
Meningitą sukelia įvairūs sukėlėjai – ir virusai, ir bakterijos. Ar lauke šaltis, ar karštis, jei šalia nėra infekcijos šaltinio – meningitu sergančio žmogaus – kepurė nevaidina didelio vaidmens. Tačiau nereikia pamiršti, kad esant žemai temperatūrai susilpnėja apsauginės organizmo funkcijos, todėl kepurė vis dėlto nepakenks.
Galvos skausmas nuo šalčio
Anglakalbėse šalyse ši būklė vadinama „ice cream headache“ („galvos skausmas nuo ledų“). Galvos skausmas kyla, kai žmogus valgo ledus, greitai geria šaltą vandenį, yra lauke be kepurės esant žemai temperatūrai. Tokio pobūdžio galvos skausmas paprastai tęsiasi 20 sekundžių, bet gali kankinti ir daug ilgiau. Nosies sinusų kraujagyslės iš pradžių susiaurėja, o po to stipriai išsiplečia, ir tai suerzina skausmo receptorius. Kita versija teigia, kad skausmas kyla dėl to, kad šaltyje į smegenis staigiai priplūsta daugiau kraujo. Viena iš profilaktinių galvos skausmo nuo šalčio priemonių – šilta kepurė ir šalikas.
Otitas
Dažnai peršalimas sukelia daug nemalonesnę komplikaciją – ausies uždegimą arba otitą. Jis pasireiškia stipriu skausmu, aukšta temperatūra, išskyromis iš ausų. Kai kuriais atvejais otitas sukelia sunkias komplikacijas: gali pažeisti ausies būgnelį, silpnina klausą, be to, gali sukelti ir meningitą. Ausys tokios pažeidžiamos todėl, kad ausų kriauklę dengiančioje odoje nėra riebalinio audinio. Esant žemai temperatūrai, kraujagyslės staigiai susitraukia, audiniai gauna mažiau deguonies, sumažėja apsauga – susidaro palankios sąlygos infekcijai. Be to, vaikštant lauke be kepurės esant labai žemai temperatūrai, ausis labai lengva nušalti.
Prozopalgija
Šis terminas apima įvairius skausmus veido srityje. Pats ryškiausias pavyzdys – trišakio nervo neuralgija.
Žemoje temperatūroje susiaurėja nervus maitinančios kraujagyslės, tad šaltis gali sukelti prozopalgijos priepuolį. Paprastai žema temperatūra šiuo atveju nė priežastis, o provokuojantis veiksnys.
Kaklo raumenų miozitas
Miozitas – raumenų uždegimas, kurio pagrindinis simptomas – nuolatinis maudžiantis skausmas kaklo srityje (paprastai vienoje pusėje), kuris sustiprėja judant. Oda toje vietoje gali parausti, gali pakilti kūno temperatūra. Kaklo raumenys įsitempia, judesiai tampa suvaržyti.
Miozitą gali sukelti raumenų reakcija į šaltį, taip pat tai gali būti vienas iš ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos simptomų. Kai nuolat persišaldoma ir kaskart kyla miozitas, o kaklo raumenys nuolat įsitempę, gali kilti komplikacija – spengimas ausyse, kurio ilgai nepavyksta atsikratyti.
Plaukų slinkimas
Plaukų odoje yra plaukų folikulai, kurie yra atsakingi už plaukų maitinimą ir augimą. Vaikštant šaltyje be kepurės, poodinės kraujagyslės susiaurėja, ir į plaukų folikulus nebepatenka pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Plaukai išsausėja, tampa dulsvi, ima lūžinėti ir slinkti. Dauguma moterų kepurės nenešioja bijodamos susigadinti šukuoseną, tačiau tokiu būdu susigadina ją daug ilgesniam laikui.
Susilpnėjęs imunitetas
Jei žiemą visada vaikštote be kepurės, ir jūsų neprivertė susimąstyti net ir neseniai persirgta infekcija, jūsų imunitetas ima silpnėti. Susidaro palankios sąlygos įvairiausioms infekcinėms ligoms. Paprastai tokiame fone paprasčiausias peršalimas tampa chronišku: tonzilitas, nosies sinusų uždegimas, sloga ir kt. Gali kilti ir sunkesnių komplikacijų.
Šaltis pats savaime nedažnai sukelia ligas, dažniau jis yra tarsi gaidukas, kuris susilpnina organizmą ir atveria kelią infekcijai, kitoms ligoms. Todėl jei žiemą vaikščiosite su kepure, apsisaugosite nuo daugybės problemų ateityje. Kepurė žiemą apsaugo ir nuo nušalimo, nes 60 proc. kūno šilumos išspinduliuoja galva.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
